Brangiausia pasaulio moneta šis aukso ir vario dirbinys tapo ne tiek dėl jo meninės vertės, o dėl besitęsiančios detektyvinės istorijos.
Airių kilmės amerikiečių skulptorius Augustus Saint-Gaudensas dar 1907 metais sukūrė monetą, kurios averse – laisvę simbolizuojanti moters figūra, reverse – baltagalvis jūrinis erelis tekančios saulės fone.
Nominali šių monetų, kurių į rinką pateko nemažai, vertė – 20 JAV dolerių. Tačiau už vieną jų, nukaltą 1933-iaisiais, nepagailėta net 7,3 mln. dolerių (dabartiniu kursu – per 18 mln. litų).
Išskirtinis valdžios dėmesys
Ji eksponuojama Amerikos federalinio rezervų banko Niujorko skyriaus vestibiulyje. Ten monetos išdėstytos vitrinoje už neperšaunamojo stiklo, saugomos signalizacijos ir ginkluoto apsaugos personalo.
„1933 metas nukaltas „Dvigubas erelis” – viena nuostabiausių pasaulio monetų. Jos atsiradimo istorija – išskirtinė.
Šios monetos neturėjo būti nukaltos, bet tai padaryta. Jos neturėjo patekti į apyvartą, tačiau būtent tai kai kuriais atvejais nutiko.
Iki šiol tebėra neaišku, kodėl Amerikos vyriausybę taip domina šios monetos”, – sako monetų investavimo konsultantas ir aistringas kolekcininkas Jay Brahinas iš Filadelfijos. Būtent šiame mieste ir buvo nukaltas „Dvigubas erelis”, rašo Vokietijos leidinys „Ftd.de”.
Paliko tik 2 egzempliorius
1933 metų kovo 4-ąją, per patį pasaulio ekonomikos krizės įkarštį, prisiekė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas. Tuo metu tūkstančiai Amerikos bankų jau buvo patyrę bankrotą.
Panikos apimti amerikiečiai atsiminėjo savo indėlius ir auksą iš bankų saugyklų. Mažėjant aukso atsargoms, ryškėjo JAV nemokumo požymiai.
Esant tokiai padėčiai Amerikos prezidentas F.Rooseveltas balandžio 5-ąją paskelbė įsaką, pagal kurį amerikiečiai nebegalėjo daugiau kaupti aukso, o auksines monetas privalėjo iškeisti į popierinius pinigus.
Iki 1933 metų gegužės Filadelfijos monetų kalykla jau buvo paruošusi 445 500 aukso monetų. Įsigaliojus prezidento įsakui, jos nebegalėjo patekti į apyvartą.
15 tonų sveriančios aukso monetos buvo supakuotos į 1780 lino maišelių ir padėtos į Filadelfijos monetų kalyklos saugyklą, kur buvo saugomos už trijų plieno durų.
Tiktai dvi monetos nukeliavo į Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone esančio Smithsono instituto valstybinę monetų kolekciją. Šios dvi monetos egzistuoja iki šiol.
Kaina pakilo žaibiškai
„1933 metais nukaldintos monetos niekada nepateko į apyvartą, tad, žvelgiant iš valstybinės monetų kalyklos pozicijos, negali būti įstatymiškai naudojamos kaip mokėjimo priemonė, jos – tik kolekcinės”, – sako „Sotheby’s” aukciono darbuotojas Davidas N.Reddenas.
Jis puikiai prisimena 2002 metų liepos 30-osios vakarą vykusias varžytynes.
Garsioji moneta gulėjo neperšaunamame seife, stovinčiame priešais D.N.Reddeną.
Patalpoje buvo pilna žmonių, tad dėl spūsties teko išnešti visas kėdes. Dalyvavo ir valstybinės monetų kalyklos vadovai.
D.N.Reddenas atidarė aukcioną ir paskelbė pradinę kainą – 2,5 mln. dolerių.
Po šešių minučių „Dvigubas erelis” jau už 6,5 mln. dolerių ir 15 proc. rankpinigių atiteko anoniminiam pirkėjui.
Tai buvo dvigubai daugiau, nei kada nors iki tol pasaulyje kas nors mokėjo už vieną monetą.
Teko sumokėti 20 dolerių
Iš tikrųjų pats įdomumas prasidėjo po aukciono.
Valstybinės monetų kalyklos direktorė Henrietta Hoslman Fore ceremonijos metu monetą pripažino įstatymiškai galiojančia mokėjimo priemone.
„Kad moneta taptų mokėjimo priemone, kas nors privalo sumokėti 20 dolerių. Tad aš pakilau nuo pakylos ir daviau H.H.Fore 20 dolerių”, – prisimena D.N.Reddenas.
Pasak jo, amerikietis, įsigijęs „Dvigubą erelį”, aukcione domėjosi tik šia moneta.
Tačiau pirkėjas jos niekada nelaikė savo namuose, o pagal nuomos sutartį atidavė Amerikos numizmatų draugijai.
Pastaroji monetą jau ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu perleido Federalinio rezervų banko Niujorko skyriui, kur nuo to laiko ji ir eksponuojama.
Dalis monetų pradingo?
Ne mažiau įdomus ir šio „Dvigubo erelio” kelias iš monetų kalyklos į aukciono salę.
JAV prezidentas valstybinei monetų kalyklai nurodė, kad visos šalies aukso monetos būtų perlydytos į luitus. Šie turėjo būti laikomi naujai įrengtoje Knokso forto (Kentukio valstija) saugykloje.
Vien 1937 metų pradžioje Filadelfijos monetų kalykla atidavė savo monetas, kurių vertė siekė 50 milijonų dolerių, tarp jų – ir 1933-iaisiais nukaltus „Dvigubus erelius”.
Tačiau tais pačiais metais prekiautojas auksu ir brangenybėmis iš Filadelfijos Israelis Swittas pasiūlė daugybę 1933 metais nukaltų „Dvigubų erelių” kai kuriems garsiausiems Jungtinių Amerikos Valstijų aukso pardavėjams ir kolekcininkams.
Tai aiškėja iš dokumentų, kuriuos tik gerokai vėliau paviešino JAV slaptosios tarnybos.
Pardavė Egipto karaliui
Dabar Federalinio rezervų banko Niujorko skyriuje eksponuojamą monetą I.Swittas perleido pirkėjui iš Teksaso, šis ją už 1575 dolerius pardavė Egipto karaliui Faroukui.
Karaliaus atstovas Jungtinėse Valstijose paprašė leidimo įvežti monetą į šalį, ir 1944 metų vasario 29 dieną tuometis finansų ministras pasirašė leidimą.
Apie tai nežinojo niekas iš Jungtinių Amerikos Valstijų slaptųjų tarnybų.
Apkeliavusi daugelį vietų moneta 2002 metais atsidūrė Niujorke, kur buvo pateikta „Sotheby’s” aukcionui.
„Amerikos valdžia yra tiesiog pamišusi gauti visas šias monetas ir sunaikinti.
Jos yra gerai žinomos būtent dėl to, kad nuo praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio jomis taip rūpinasi vyriausybė”, – pasakojo Amerikos numizmatikų draugijos Šiaurės Amerikos monetų ir banknotų kuratorius Robertas W.Hoge’as.
Specialistai mano, kad liko ir daugiau 1933 metais nukaltų, tačiau vėliau taip ir neišlydytų „Dvigubų erelių”.
„Negali būti, kad jų dar liko. Aš niekada jų nemačiau. Bet toks faktas manęs nenustebintų”, – sakė R.W.Hoge’as.