„Mums tas pats, mes jo norime, to mūsų Alpių kalno“, - tik ir girdisi visoje šalyje. Beveik kasdien daugiau ir mažiau patikimi ekspertai pateikia pasiūlymų, kaip „De Nederlandse Berg“ turėtų atrodyti, kur ir kaip galėtų būti pastatytas.
Rašinyje „Kalnas!“ T.Zonneveldas aimanavo: „Šita žemė yra plokščia. Nuobooooodžiai plokščia. Plokščias polderis.“ Gal tai būtų ne taip jau ir blogai, svarstė jis, jeigu kalnų trūkumas taip pražūtingai neatsilieptų Nyderlandų sportui. Šios šalies dviratininkai kalnų etapuose pasirodo blankiai, kaip ir kiti kalnų sportininkai, skundėsi jis. Būtų visai kas kita, jeigu šalis susipiltų pylimą.
Šis komentaras išplito internete. Olandai vis labiau juokėsi iš tokių sakinių, kaip šis: „Tai ne atsitiktinumas, kad olandų rogutininkai per olimpines žaidynes pridaro į kelnes, atsistoję trasos viršuje: kalnas yra velniškai aukštas žmonėms, kurie įpratę gyventi žemiau jūros lygio.“
O tada atsitiko, ko sporto žurnalistas visai nesitikėjo: jo idėja susižavėjo olandų žiemos sporto entuziastai. Kalno idėja pradėjo rutuliotis savaime. Buvo pateikiami piešiniai ir modeliai, kaip jis turėtų atrodyti ir kur stovėti. Taip laikraštyje „Algemeen Dagblad“ atsirado fotomontažas, kur Japonijos Fudzijamos kalno kopija įmontuota Šiaurės jūroje prie sūriu garsėjančio Alkmaro miesto paplūdimio.
Daugeliui olandų dirbtinio kalno idėja atrodo visai reali. Aukščiausias Nyderlandų Karalystės taškas – Valso kalnas – yra vos 322,7 m aukščio. Olandai jau turi dirbtiniu būdu susikurtą teritoriją - Flevolandą, kuris buvo įkurtas 1916 m. atitvėrus ir nusausinus jūros užlietą plotą. Todėl susipilti kalną jiems neatrodo neįmanoma misija. „Svarbiausia – kiek paramos sulauks šis projektas, - sako Martinas Dubbelingas iš SAB inžinierių biuro. - Kai prancūzai ir anglai prakalbo apie tunelį po Lamanšu, daugelis taip pat galvojo, kad tai nebus padaryta.“
Problemiškiausia skaičiuoti mokantiems olandams atrodo „De Nederlandse Berg“ kaina. Apskaičiavimai rodo, kad už idėjos įgyvendinimą tektų pakloti daugiau kaip 200 mlrd. eurų – beveik dukart daugiau, nei antrasis Graikijos gelbėjimo paketas.
Inžinerijos įmonė DHV sumodeliavo, kokios turėtų būti statybos. 2 tūkst. m aukščio kalnui reikėtų apie 77 mlrd. kubinių metrų medžiagos – smėlio ir akmenų – iš Šiaurės jūros gelmių. Žemsiurbės pirmyn ir atgal turėtų važinėti 4,5 mln. kartų.
Olandų kalno idėją jau aptarinėja ir užsienis. Berlyno naujienų portalas B.Z. Reagavo su humoru: „Kaip puiku. Žiemomis jie bent jau nebeužkimš mūsų autostradų pakeliui į Alpes“. Tačiau Alpių šalys nėra sužavėtos mintimi, kad gali nebelikti poilsiautojų iš Olandijos.
Šveicarijos Arozos turizmo departamento direktorius Pascalis Jenny olandų žiniasklaidai sakė: „Originalas geriau už kopiją“ ir „Olandijos lygumos tokios pat gražios, kaip aukšti Šveicarijos kalnai“.