Vasario 2 d. moteris atvedė devynerių metų dukterį į odontologijos kliniką, kad jai ištrauktų pieninį dantį, ir už šią paslaugą į kasą sumokėjo 150 rublių. Su dukterimi įėjusi į kabinetą, ji rado už stalo sėdinčią darbuotoją ir ją palaikė gydytoja.
Iš tikrųjų kabinete buvo valytoja Liudmila Korešnikova. Neįspėjusi moters ir jos dukters, apsimetusi odontologe, ji išrovė mergaitei nuolatinį krūminį dantį. „Pasakė, kad visai neskaudės, ir liepė sėstis į krėslą, vėliau prisiminė pacientės motina. - Tada paėmė „užšaldymą“ ir purkštelėjo kartą. Kiek palaukusi, paėmė reples. Aš tik po to sužinojau, kad tas „užšaldymas“ skirtas, kad neskaudėtų, suleidžiant vaistus į danteną, bet jokiu būdu ne traukiant dantį. Netrukus prasidėjo žvėriškas kankinimas, kaip tikriausiai fašistai kankindavo savo kalinius. Dantį pavyko išrauti tik iš trečio karto!“
Pasak motinos, mergaitė verkė ir iš skausmo netgi pradėjo prarasti sąmonę, bet L.Korešnikova, prilaikydama nuslydusią vaiko galvą, tik ramino: „Na, neverk, juk neskaudėjo.“ Už egzekuciją valytoja iš motinos paėmė 150 rublių grynaisiais, neįforminusi jų reikiamu būdu. Valytojai buvo iškelta baudžiamoji byla už savivalę.
Pirmasis teismo posėdis L.Korešnikovos byloje įvyko rugsėjo 13 d., bet nei viena pusė jame nepasirodė. Nukentėjusiosios atstovė davė sutikimą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Kaltinamosios advokatė teigė, kad jos klientė negali atvykti, nes gydoma ligoninės neurologijos skyriuje, bet nepateikė jokių tą įrodančių dokumentų.
Teismo posėdis buvo perkeltas į rugsėjo 20 d. Šįkart kaltinamoji atvyko ir savo kaltę pripažino.