Žaibiški susibūrimai (angl. „Flash mobbing”) iš pradžių buvo siejami vien su šypsena. Tikslą – netikėtomis akcijomis pradžiuginti praeivius – masinių susibūrimų organizatoriai ne kartą yra pasiekę.
Pavyzdžiui, 32 metų Charlie Toddo sąskaitoje nuo 2001 metų yra daugiau negu 100 viešose erdvėse surengtų spektaklių, jų liudininkais tapusių eilinių praeivių veiduose išspaudusių bent jau šypseną.
Dalyje tokių susibūrimų dalyvavo tūkstančiai savanorių, kituose užteko ir keleto gerai atrinktų žmonių.
„Susižavėjau mintimi apie projektus, kuriais galima kurti netikrą, bet linksmą realybę”, – apie savo veiklos pradžią pasakojo vyras, įkūręs grupę „Improv Everywhere”. Tačiau dabar realybė kelia ne vien šypsenas.
Pradžia – Niujorko kavinėje
Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio pokšto. Ch.Toddas 2001 metais atsikraustė gyventi į Niujorką. Čia jam koledžo draugas pasakė, kad jis panašus į muzikantą Beną Foldsą. Ch.Toddas nepatikliai reagavo į draugo kalbas, todėl nusprendė patikrinti jas vienoje kavinėje.
Ch.Toddas atsisėdo prie baro, o minėtas jo draugas prie staliuko. Kai tik bičiulis baigė valgyti, jis priėjo prie baro, apsimetė ką tik išvydęs Toddą ir sušuko: „O Dieve, negaliu tuo patikėti. Aš jūsų gerbėjas, gal galėčiau gauti autografą?”
Jų pokalbis atkreipė kitų kavinės lankytojų dėmesį. Netrukus nedidelė žmonių grupelė jau prašė Ch.Toddo autografų, kartu fotografavosi, nemokamai vaišino gėrimais.
Ši naktis laikoma „Improv Everywhere” pradžia. Iš pradžių tai buvo tiktai linksma grupės draugų ir savanorių veikla.
Dabar Ch.Toddas iš šios veiklos jau gali ir pragyventi.
Agentai dalyvauja misijose
„Improv Everywhere” organizuojami renginiai sutraukia tūkstančius dalyvių, o populiariausius jų vaizdo įrašus „YouTube” yra pasižiūrėję daugiau nei 28 milijonai žiūrovų.
Legenda jau tapę grupės renginiai vadinami „misijomis”, o jų dalyviai save vadina agentais.
Visame pasaulyje žinoma 2008 metais grupės vykdyta akcija, per kurią apie porą šimtų žmonių tą pačią sekundę penkioms minutėms sustingo Niujorko didžiajame centriniame terminale. Tai gerokai nustebino didžiausiu miesto terminalu skubančią minią.
Visų „Improv Everywhere” misijų braižas panašus. Dešimtys, šimtai ar tūkstančiai žmonių susirenka į misijas viešose erdvėse, atlieka iš anksto susitartą veiksmą ir greitai išnyksta.
Akcijoms labai svarbios technologijos. Mat „Improv Everywhere” viską organizuoja naudodamiesi internetu, MP3 grotuvais ir mobiliaisiais telefonais.
Žaibiški susibūrimai (angl. „Flash mobbing”) iš pradžių buvo siejami vien su šypsena. Tikslą – netikėtomis akcijomis pradžiuginti praeivius – masinių susibūrimų organizatoriai ne kartą yra pasiekę.
Pavyzdžiui, 32 metų Charlie Toddo sąskaitoje nuo 2001 metų yra daugiau negu 100 viešose erdvėse surengtų spektaklių, jų liudininkais tapusių eilinių praeivių veiduose išspaudusių bent jau šypseną.
Dalyje tokių susibūrimų dalyvavo tūkstančiai savanorių, kituose užteko ir keleto gerai atrinktų žmonių.
„Susižavėjau mintimi apie projektus, kuriais galima kurti netikrą, bet linksmą realybę”, – apie savo veiklos pradžią pasakojo vyras, įkūręs grupę „Improv Everywhere”. Tačiau dabar realybė kelia ne vien šypsenas.
Kratosi pradininko vardo
Labai panašiai organizuojami ir žaibiški sambūriai
(„flashmob”). Ne vienam jų rengėjui Ch.Toddo misijos tapo įkvėpimo
šaltiniu ar pavyzdžiu.
Tačiau „Improv Everywhere” įkūrėjas kratosi
žaibiškų sambūrių rengėjo etiketės. Pirmiausia todėl, kad terminas
„flashmob” atsirado tik 2003-iaisiais – praėjus porai metų po Ch.Toddo
grupės įkūrimo.
Tad vyras reiškinio tėvo vardą linkęs atiduoti
Billui Wasikui, kuris 2003 metais sugalvojo elektroniniu paštu suburti
žmones pasirodyti.
Žaibiškų sambūrių rengėjo vardas gali nevilioti ir dėl pastarojo meto įvykių.
Ch.Toddo manymu, žaibiškų sambūrių terminas tapo
beprasmis: juo apibūdinama tiek minia, parduotuvėje šokanti pagal
popatlikėjų muziką, tiek jaunų žmonių susibūrimai nusikalstamai veiklai
vykdyti.
Tokių atvejų jau pasitaikė ne vienas. Tiesa, būtent Ch.Toddo organizuotuose renginiuose kilo problemų su teisėsauga.
Sykį užsilipę ant vieno namo stogo jie persirengė
airių grupės „U2” nariais ir ėmė „groti” populiarias dainas. Gatvėje
susirinko šimtai smalsuolių, patikėjusių, kad „U2” surengė netikėtą
koncertą.
O pareigūnams buvo nė motais – jie akcijos rengėjams net uždėjo antrankius už viešosios tvarkos pažeidimą.
Bet gali būti ir blogiau, mat apie tamsiąją žaibiškų susibūrimų pusę kalbama vis dažniau.
Nenuostabu, kad tai kelia rimtą susirūpinimą
B.Wasikui ir Ch.Toddui, kurie su tokių susibūrimų rengėjais nenori
turėti nieko bendra. Ir ne veltui.
JAV padaugėjo nusikaltimų
Praėjusią vasarą Čikagoje, jos priemiesčiuose ir
kitose JAV vietose ėmė siautėti grupės žmonių, kurios žaibiškai
susibūrusios vykdydavo apiplėšimus.
Žodžiu, susirenka ne pašėlioti, o vagiliauti.
Tokiems nusikaltimams pasirengiama irgi naudojantis moderniosiomis technologijomis arba socialiniais tinklais.
Be to, įžūliausi nusikaltimų rengėjai, kaip ir
tikrieji žaibiškų sambūrių rengėjai, savo veiklos įrašų nesidrovi
skelbti internete, pavyzdžiui, „YouTube” tinkle.
Viename įrašų matyti, kaip 50 paauglių Minesotoje visu būriu įžengia į maisto parduotuvę. Sustingti? Padainuoti?
Ne – paprasčiausiai vogti. Nekreipdami dėmesio nei
į saugumo kameras, nei į nustėrusį pardavėją: vieną vagišių jis galbūt
sustabdytų, gal ir kelis, bet ne ramiai viską nuo lentynų šluojančią
minią.
Per kelias minutes žaibiškai susibūrę asmenys
pasiėmė, ką norėjo, ir išėjo. Tokių pat incidentų buvo nutikę ir
Čikagoje, kurioje paaugliai irgi daugiausia rinkosi parduotuves arba
turistų pamėgtas vietas.
Tai sukėlė rūpesčių pareigūnams, kuriems sulaikyti vieną vagį ar du lengviau nei jų būrį.
Sambūriai populiarėja
Nenuostabu, kad po žinių apie tokius nusikaltimus žaibiškų sambūrių rengėjai bando taisyti reiškinio įvaizdį.
O tai geriausia daryti laiko patikrintu būdu, vėl kartojant tikrąjį tikslą – linksminti žmones.
„Internetas parodo, ką linksmo žmonės gali nuveikti patys. Ir jie tai daro. Žaibiški sambūriai – tai naujas būdas pasirodyti, rasti auditoriją tiek realiame, tiek interneto pasaulyje.
Tai nėra žalingų įvykių, tokių kaip Londono riaušės, per kurias smurtinė veikla buvo organizuojama socialiniais tinklais ir mobiliaisiais telefonais, katalizatorius”, – apie žaibiškų sambūrių esmę kalbėjo B.Wasikas.
Jis pabrėžė, kad technologijomis galima pasinaudoti tiek gerais, tiek blogais tikslais.
„Vaikai visur turi išmaniuosius telefonus. Galima naudojantis jais padaryti ką nors linksma arba neteisėta. Nėra taip, kad kas nors pasižiūri „Improv Everywhere” vaizdo įrašą, o tuomet surengia riaušes”, – tikino B.Wasikas, kuris eina ir „Harper’s Magazine” žurnalo redaktoriaus pareigas.
Jis jau yra patyręs jausmą, kai rengiama akcija nepavyksta. Pirmasis jo masinis sambūris žlugo, nes nutekėjo informacija. Tad rengdamas antrąjį jis buvo atsargesnis ir neišdavė visų planų dalyviams iš karto.
2003 metų birželį daugiau negu 130 žmonių susirinko kilimų parduotuvėje ir susibūrė aplink brangų kilimą.
Žaibiško sambūrio dalyviams buvo pasakyta priėjus pardavėjai sakyti, kad jie visi kartu gyvena Niujorko priemiestyje ir pirkdami pirkinius sprendimą priima visi.
Žinia apie šią ir kitas B.Wasiko akcijas greitai išplito visame pasaulyje. Po kelių savaičių pirmasis žaibiškas sambūris jau buvo surengtas Europoje. Italijos sostinėje Romoje maždaug 150 žmonių kartu nuėjo į knygyną ir teiravosi neegzistuojančios knygos.
Vėliau Londone baldų parduotuvėje staiga susirinko žmonės ir kalbėjo netardami raidės „O”.
Nors reiškinys atsirado prieš kelerius metus, žaibiškų sambūrių rengėjai tikina, kad jis populiarėja.
Pavyzdžiui, „Improv Everywhere” agentų Niujorke sąrašas jau pasiekė 50 tūkst. žmonių, tad rengiamas akcijas išlaikyti paslaptimi vis sudėtingiau.
Be to, ir žaibiško sambūrio dalyvių dažnai būna tiek pat kiek žiūrovų. Pavyzdžiui, „Improv Everywhere” kasmet rengiamoje važiavimo metro be kelnių akcijoje operatoriams dirbti sudėtinga. Nustebusių gyventojų ir sambūrio dalyvių pastarąjį kartą buvo kone po lygiai. (BBC, LR)
Organizuoja moksleiviai
* Momentiniai sambūriai ne vienus metus rengiami ir Lietuvoje. Vienas jų rengėjų – 15-metis kaunietis Dovydas Reinikevičius. Idėja organizuoti tokias akcijas jam kilo kalbantis su bičiuliais.
* Sausio 8-ąją pirmąją tokią akciją surengęs moksleivis tikina, kad reiškinys šalyje populiarėja. Anot D.Reinikevičiaus, prie jo organizuotų sambūrių yra prisidėję apie 300 žmonių.
* „Momentinių sambūrių tikslas – praskaidrinti dieną, kad jaunimas nesėdėtų vien prie kompiuterio”, – „Lietuvos rytui” sakė penkiolikametis.
* D.Reinikevičiaus teigimu, atvejų, kai žaibiškais sambūriais būtų pasinaudota nusikalstamai veiklai, Lietuvoje nėra buvę.