Aktorei Marzieh Vafamehr teismas buvo skyręs
metų laisvės atėmimo bausmę ir 90 kirčių rimbu. Atsižvelgus į
jos apeliaciją, įkalinimo laikas buvo sutrumpintas iki trijų
mėnesių, kurį ji jau atliko, o nuplakimas pakeistas 1 000 JAV
dolerių (2,43 tūkst. litų) bauda, šaltinis, pageidavęs
neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP.
Šaltinis patvirtino anksčiau žmogaus teisių organizacijos
„Amnesty International“ Londone paskelbtą informaciją, kad
M.Vafamehr buvo paleista šią savaitę.
Žinia apie M.Vafamehr skirtą bausmę buvo sukėlusi didelį
susirūpinimą ir pasipiktinimą Australijoje, kur filmo „Mano
Teheranas parduodamas“ (My Tehran for Sale) kūrėjai pažymėjo gavę
visus reikalingus Irano valdžios leidimus, kad galėtų filmuoti
Teherane.
Šį filmą išleidusi Australijos prodiuserių bendrovė „Cyan
Films“, įsikūrusi Adelaidėje, pareiškė esanti „giliai sukrėsta
ir nuliūdinta“, sužinojusi apie ankstesnį nuosprendį.
Australijos užsienio reikalų ministro Kevino Ruddo atstovas taip pat sakė esantis „giliai susirūpinęs“ dėl šios
bylos.
Irano naujienų agentūra „Fars“ nurodė, kad šio filmo nebuvo
leista platinti šalyje ir kad jis buvo platinamas neteisėtai.
Filmo „Mano Teheranas parduodamas“ kurio vienoje iš scenų
M.Vafamehr matoma nuskusta galva ir nedėvinti skarelės, privalomos
pagal šiitiškos respublikos įstatymus.
2008 metais sukurta kino juosta, kuri visa buvo nufilmuota
Teherane ir režisuota Irano ir Australijos pilietybę turinčio
Granazo Moussavi, pasakoja apie šiitiškos
respublikos sostinėje gyvenančią jauną aktorę, kuriai valdžia
uždraudė vaidinti. Šį filmą iš dalies finansavo Pietų
Australijos kino korporacija.
Irano kinematografas kelerius pastaruosius metus patyrė griežtas
represijas - keli kino kūrėjai ir opozicijai artimi intelektualai
buvo persekiojami valdžios po prezidento Mahmoudo Ahmadinejado
(Mahmudo Ahmadinedžado) ginčijamo perrinkimo 2009 metais.
Buvo suimti keliolika režisierių ir aktorių, o kai kuriems iš
jų buvo skirti griežti nuosprendžiai dėl „propagandos prieš
režimą“. Tuo tarpu keli dokumentinių filmų kūrėjai sulaukė
kaltinimų dėl Irano įvaizdžio juodinimo.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius Jafaras Panahi
(Džafaras Panahis), mėginęs kurti filmą apie neramumus, kilusius
po 2009 metais vykusių prezidento rinkimų, buvo nuteistas kalėti
šešerius metus. Jam taip pat uždrausta 20 metų kurti filmus,
išvykti iš šalies arba duoti interviu.