Bausmę atliekantis Olegas Djedurkovas aiškina, kad kaliniai siuvykloje atsigauna, pažįsta kūrybos džiaugsmą. „Tiems, kurie čia ateina dirbti, pasikeičia požiūris, išaiškėja gyvenimo tikslai. Tai tarsi durys į pagerėjimą ir reabilitaciją. Taip pat dirbdamas gali padėti savo šeimai“, - sako vyras.
Jis tikina, kad tarp tų, kurie ateina siūti, nėra pramogautojų ar tinginių. Anot O.Djedurkovo, jeigu vyras dirba, bausmės laikas kalėjime praeina greičiau.
Nauja veikla kalėjime tapo savotiška kūrybine laboratorija.
Kurti drabužių ateina įvairią patirtį turintys žmonės, todėl gimsta daug originalių idėjų.
Patys nuteistieji juokauja, kad, priešingai nei jauni dizaineriai, jie turi užtektinai laiko.
Generuoti idėjas ir jas įgyvendinti drabužių pavidalu gali visi norintys, nepriklausomai, kokį nusikaltimą žmogus yra padaręs. Prie siuvimo mašinų sėda ne tik už ekonominius nusikaltimus nubausti žmonės, bet ir žmogžudžiai, vagys, prievartautojai.
Kai kurias kalėjime populiarias tatuiruotes jie perkelia ant marškinėlių.
Kompanija, kuri apsiėmė prekiauti kalinių kurtais ir siūtais apdarais, džiaugiasi visuomenės susidomėjimu ir nuteistųjų darbais.
„Parodysiu jums pavyzdį. Ant šių marškinėlių puikuojasi Rusijos katedra. Ji rodo, kiek kartų šio rūbo autorius sėdėjo kalėjime. Vienas bokštas reiškia
vieną kartą. Taigi kiek bokštų, tiek ir kalėjimų. Tekstas čia reiškia: „Gyvenu savo gyvenimą tarsi tai būtų sapnas“. Tai yra viena iš populiariausių kalinių tatuiruočių“, - pasakoja kompanijos, prekiaujančios kalinių kurtais ir siūtais drabužiais, direktorius Toomas Pluntas.
Kompanijos atstovas sako, kad klientai skirtingai reaguoja į kalinių kuriamą madą.
Anot jo, didelį susidomėjimą kalinių kūryba kelia vyrams. Jie mielai perka pavojų, jaudulį ir įtampą spindinčius drabužius.
Moteris labiausiai domina su ekologija susiję rūbai.
Kai kurie pirkėjai skeptiškai vertina kalėjime gimstančią madą dėl to, kad drabužius galėjo kurti ir siūti žmogų nužudęs asmuo.