Velnio figūra buvo paslėpta tarp nupieštų debesų 20-ojoje
freskoje iš ciklo, vaizduojančio Šv.Pranciškaus gyvenimo įvykius
ir mirtį. Šias freskas Giotto nutapė XII šimtmetyje.
Šį netikėtą atradimą padarė Italijos meno istorikė Chiara
Frugone. Ji pastebėjo tarp debesų paslėptą
figūrą kumpa nosimi, klastinga šypsena ir tamsiais ragais,
restauruojant freską, kurioje vaizduojama Šv.Pranciškaus mirtis.
Šią figūrą sunku įžiūrėti stovint ant bazilikos grindų,
tačiau ji aiškiai matoma iš arti padarytose nuotraukose.
Bazilikos vyriausiasis restauratorius Sergio Fusetti sakė, kad Giotto tikriausiai nenorėjo, kad velnias taptų
viena pagrindinių freskoje pavaizduotų figūrų, debesyse jį
galimai nutapė „dėl juoko“.
Taip pat tikėtina, kad meistras tokiu būtu pasišaipė iš kurio
nors savo pažįstamo asmens, pavaizdavęs jį freskoje velnio
pavidalu, S.Fusetti rašo Asyžiaus pranciškonų vienuolyno
svetainėje.
Vienuolyno, kuriame yra Šv.Pranciškaus kapas, bazilikos sienų
tapyba paskutinį kartą buvo restauruojama po to, kai ją smarkiai
apgadino 1997 metais įvykęs žemės drebėjimas.