Tačiau dabar bunkeris dengiamas saulės energijos plokštėmis ir medienos lakštais. Teigiama, jog per metus jėgainėje pagaminamos energijos pakaks apšildyti 3 tūkst. gyvenamųjų namų bei patenkinti trečdalio jų elektros poreikius, o per vienerius metus į aplinką išskiriamo anglies dvideginio kiekis sumažės 6,6 tūkst. tonų. Devynių aukštų statinys, dabar jau vadinamas „Energiebunker“, pradės funkcionuoti 2013-aisiais. Bunkerio transformavimo darbus vykdo „IBA Hamburg“ organizacija. Jėgainės pastate taip pat numatoma įrengti muziejų, kavinę ir stogo terasą, jis bus apšildomas jame pagaminama energija.
Artilerija aprūpintus bunkerius Hitleris pradėjo statyti 1940-aisiais Karališkosioms oro pajėgoms subombardavus Berlyną. Iš viso buvo įrengti aštuoni tokie bunkeriai – trys sostinėje, du Hamburge ir trys Vienoje. Gynybinę funkciją bunkeriai atliko puikiai – Karališkosios oro pajėgos stengėsi laikytis nuo jų kaip įmanoma atokiau. Ne mažiau problematiški jie buvo ir sausumos kariuomenei – galingų konstrukcijų neįveikė net sovietai. Nepaprastai patikimi šie bunkeriai buvo ne vien dėl stulbinamai storų sienų, bet ir dėl milžiniško talpinamos ginkluotės bei maisto atsargų kiekio.