Nors ši jauna moteris yra pelniusi „Mis Didžioji Britanija” titulą, savo išvaizda ji ne visuomet buvo patenkinta.
Britė nepatogiai jautėsi dėl skirtingo dydžio krūtų, todėl 2008-aisiais, sėkmingai darydama modelio karjerą, ji kreipėsi į privačią Londono kliniką, kurioje jai buvo sudėti krūtų implantai.
Bet pernai gražuolė sužinojo, kad vienas jos implantas trūko. Nors moteriai implantai buvo pašalinti, bėdos nesibaigė. Chirurgas G.Garrett pasakė, kad dalis trūkusio implanto silikono nutekėjo į jos krūtinę ir sukėlė komplikacijų.
„Dabar turiu didžiules ertmes tose vietose, kuriose buvo implantai. Kartą per šešias savaites vykstu į ligoninę. Ten man į krūtis bedama adata ir nusausinamas ertmėse susikaupęs kraujas. Tai skausminga ir nemalonu”, – pasakojo G.Garrett.
Be šių bėdų, moteriai, kaip ir kitoms jos likimo draugėms, kelia nerimą tai, kad jos krūtų implantus buvo pagaminusi J.C.Mas bendrovė „Poly Implant Prothese” (PIP). Įtarimų dėl šios bendrovės produkcijos buvo kilę ir anksčiau, tačiau gruodžio pabaigoje tai virto tarptautinio masto skandalu.
Naudojo neleistinas medžiagas
Prancūzijos tyrimo komisija paskelbė, kad implantams gaminti PIP buvo naudojamas nesertifikuotas žmogaus sveikatai pavojingas silikoninis gelis. Toks, koks būna naudojamas, pavyzdžiui, čiužiniams gaminti.
Be to, tarp pacienčių, kurioms buvo įdėti šios bendrovės implantai, užregistruota dukart daugiau implanto apvalkalo plyšimo atvejų. Ekspertai mano, kad dėl to gali būti kaltas būtent netinkamas silikoninis gelis.
Tad Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija gruodžio pabaigoje kreipėsi į 30 tūkst. šalies moterų, kurioms buvo įdėti PIP implantai, patardama juos pašalinti.
Pasak ministerijos, nors nebuvo įrodyta, kad šie implantai gali sukelti vėžį, jie gali pratrūkti ir sukelti skausmą, apatiją, patinimą, gali kamuoti kiti negalavimai.
Maža to, šią savaitę paaiškėjo, kad gaminant implantus buvo naudojamas dar ir medicinos bandymais nepatikrintas degalų priedas.
Žiniasklaida mini techninės paskirties medžiagas „Baysilone”, „Silopren” ir „Rhodorsil”, su kuriomis nebuvo atlikta jokių bandymų ir negauta leidimų naudoti medicinos reikmėms.
Kaip įtariama, šios medžiagos, paprastai naudojamos naftos arba gumos pramonėje, lėmė neįprastai dažną silikoninių implantų plyšimą.
Klaidino ir inspektorius?
Tokios žinios įvairiose pasaulio šalyse paniką sukėlė. O Interpolas paskelbė PIP kompanijos įkūrėjo J.C.Mas paiešką.
Ne mažiau visiems parūpo ir paties J.C.Mas asmenybė. Koks žmogus galėjo taip rizikuoti dešimčių tūkstančių moterų visame pasaulyje sveikata?
Dabar jau uždarytos J.C.Mas bendrovės darbuotojai gamindami krūtų implantus vilkėdavo mėlynus chalatus, mūvėdavo chirurgines pirštines ir užsidėdavo kaukes. Gamykla, veikusi pramoniniame Pajūrio La Seno mieste, kėlė pasitikėjimą dėl profesionalumo ir kruopštumo.
Tačiau realybė buvo visiškai kitokia. Išsiaiškinta, jog nuo 2001 metų bendrovė gamino implantus ne tik iš medicinai tinkamo silikono, bet ir iš pigesnio pramoninio silikono.
Nors pastarųjų implantų šalies sveikatos pareigūnai niekada nebuvo davę leidimo gaminti, pinigai gamintojams, regis, buvo svarbesni už viską.
Iš pramoninio silikono pagaminti implantai kainavo maždaug 118 eurų (410 litų), o iš sertifikuoto silikoninio gelio – apie 695 eurus (2400 litų).
Gudrybė padėjo PIP užkariauti nemažą rinkos dalį ir per metus sutaupyti daugiau nei milijoną eurų.
Nepriklausoma Vokietijos sertifikavimo bendrovė „TUV Rheinland” buvo patvirtinusi, kad PIP implantais galima prekiauti Europos Sąjungoje (ES).
Tačiau dabar vokiečiai tikina, kad J.C.Mas bendrovė juos klaidindavusi.
Esą per nuolatines patikras prancūzų bendrovė rodydavusi sertifikuotą silikoną, o inspektoriams išvykus pakeisdavusi jį kitu.
„TUV Rheinland” tai išsiaiškino tik 2010-aisiais. Tuomet sertifikavimo bendrovė uždraudė iš netinkamo gelio pagamintus implantus pardavinėti ES.
Supratę, kad PIP apie devynerius metus naudojo ne medicininį silikoną, įsikišo ir prancūzų pareigūnai. Jie uždarė bendrovę.
Įkūrėjo elgesys nežavi
Tačiau tai neguodžia daugybės žmonių visame pasaulyje. Mat PIP vienu metu parduodavo net apie 100 tūkst. implantų per metus, 80–90 proc. jų eksportuota į 65 šalis. Nesertifikuoto silikoninio gelio implantus gali nešioti apie 400 tūkst. moterų visame pasaulyje.
Pats J.C.Mas skandalo beveik nekomentuoja, o jo šeima pabrėžia, kad pagal Prancūzijos privatumo įstatymus jis ir neturi to daryti. Tačiau prastos sveikatos vyras, kuris dar šią savaitę buvo Rivjeroje esančioje savo prabangioje viloje, esą yra pasirengęs stoti prieš teismą.
Tarp 72 metų prancūzui gresiančių kaltinimų – ir žmogžudystė. Mat viena prancūzė, kuriai buvo įdėti PIP gaminti implantai, mirė nuo retos formos vėžio.
Be to, pradėjus į viešumą kilti tiesai apie PIP gaminamus implantus, vyras esą ėmė smarkiai gerti ir lošti.
Kosta Rikoje J.C.Mas gresia teismas ir trejų metų kalėjimas dėl rimtos avarijos, kurią jis padarė būdamas neblaivus.
O Prancūzijoje ne vieni lošimo namai dėl prasto elgesio vyrą yra įtraukę į nepageidaujamų lankytojų sąrašus.
Tikslo siekė agresyviai
Štai tokia liūdna gaida gali baigtis Prancūzijoje kone legenda virtusi turtingo verslininko istorija.
Kai kurių šaltinių teigimu, jaunystėje J.C.Mas dirbo mėsininku savo motinos parduotuvėje, o vėliau vertėsi prekyba. Krūtų implantais vyras susidomėjo 1965-aisiais, kai susitiko su Prancūzijoje šią naujovę pristačiusiu plastikos chirurgu Henri Arionu.
J.C.Mas iš karto suprato, kad tai labai perspektyvi veikla. Mat viso pasaulio moterys nori turėti tobulą kūną.
J.C.Mas ir H.Arionas įkūrė daugybę bendrovių, tačiau bendrą jų veiklą nutraukė tragedija.
H.Arionas žuvo lėktuvo avarijoje.
Bendražygio ir partnerio netekęs J.C.Mas nusprendė verstis šia veikla vienas ir 1991-aisiais įkūrė PIP, kurios svarbiausia rinka tapo Lotynų Amerika.
Paryžiaus chirurgas Patrickas Barafas teigia sutikęs J.C.Mas vienoje medikų konferencijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Implantų gaminimo verslu užsiimantis vyras jam paliko „sukčiaus ir apgaviko” įspūdį, kuris nori pasiekti sėkmės bet kokia kaina.
„Jis pasakė, kad mano implantai – šiukšlės, todėl turėčiau naudoti jo implantus. Jis labai įkyrus. Atrodė, kad J.C.Mas pasirengęs padaryti bet ką, kad tik pasičiuptų didelę rinkos dalį. Tai jis darė labai agresyviai”, – prisiminė P.Barafas.
Įtarimų kilo ne kartą
Dabar lieka tiktai retoriškai klausti, kodėl J.C.Mas darbai į viešumą iškilo taip vėlai. Mat JAV maisto ir vaistų administracija dar 2000-aisiais po patikrinimo nusiuntė PIP laišką, kuriame kalbama apie 11 nukrypimų nuo geros gamybos praktikos.
Tuomet dar nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų buvę galima uždaryti bendrovę. Tačiau jau tada JAV specialistai buvo sunerimę, kad PIP implantus gamina netinkamai.
Maža to, 2007-aisiais prancūzų bendrovė patyrė didelių nuostolių, nes klientai ir platintojai padavė daugybę skundų, teigdami, kad pigesni krūtų implantai gali plyšti, o jų turinys pasklisti po kūną.
2010 metų kovo mėnesį jau buvo galima skaičiuoti tūkstančius moterų skundų dėl trūkusių krūtų implantų. Todėl bendrovė galiausiai buvo uždaryta, o J.C.Mas pradingo kažkur Kosta Rikoje.
Anot J.C.Mas advokato, jo klientas pripažįsta, kad jo bendrovė krūtų implantus gamino naudodama nesertifikuotą silikono gelį. Tačiau PIP įkūrėjas esą tebėra įsitikinęs, kad jo produkcija nebuvo kenksminga.
Darbą tęs kita bendrovė?
Kilus skandalui klientams tarsi spjūvis į veidą buvo žinia, kad J.C.Mas atžalos – 27 metų Nicolas ir 24-erių Peggy praėjusią vasarą įkūrė bendrovę „France Implant Technology”. Ji taip pat turėtų gaminti krūtų implantus ir pardavinėti juos įvairiose pasaulio šalyse.
Maža to, prastą reputaciją pasauliniu mastu pelnęs J.C.Mas atžalų bendrovės dokumentuose įvardijamas kaip konsultantas technikos klausimais.
„Situacija tiesiog absurdiška. Nors J.C.Mas uždarė savo bendrovę, nes moterys iš viso pasaulio dėl jo kreipiasi į teismą, jo šeima vis dar paslaptingai prekiauja ir jai sekasi labai gerai.
Po to mes sužinome, jog J.C.Mas nebegyvena su savo vaikų motina ir jųdviejų atžalomis. O jo vaikai tikina, kad jų verslo reikalai neturi nieko bendra su tėvo verslu”, – piktinosi vienas su tyrimo detalėmis susipažinęs šaltinis.
Sąmyšis Lotynų Amerikoje
Baimė ir pyktis dėl PIP implantų pastaruoju metu ypač pratrūko Lotynų Amerikoje. Čia plastinės operacijos itin populiarios. Penkios šio regiono šalys – Brazilija, Meksika, Kolumbija, Venesuela ir Argentina pagal praėjusiais metais atliktų plastinių operacijų skaičių patenka į pasaulio šalių dvidešimtuką.
Savo baime čia jau atvirai dalijasi tiek žinomos, tiek nežinomos moterys.
Vienos Kolumbijos televizijos vedėja Alexandra Correa žiniasklaidai aiškino kelias savaites bandanti išsiaiškinti, ar prieš dešimt metų jai įdėti krūtų implantai saugūs ar ne. Tačiau jos chirurgas neatsiliepia į telefono skambučius, nes atostogauja.
„Aš taip nerimauju. Tuštybė turi savo kainą, tačiau gyvybė yra daug svarbiau. Jau geriau moterys turėtų uodo įkandimo dydžio krūtis nei didesnes, kankinamas vėžio”, – kalbėjo 32 metų moteris.
Ji taip pat piktinasi, kad šalyje apie šį skandalą nėra pakankamai informacijos. O jos draugės ir giminaitės apie problemą nieko nežinojo tol, kol apie tai joms nepapasakojo pati A.Correa.
„Kodėl moterims reikia pačioms išsiaiškinti, ar joms gresia pavojus? Juk vyriausybė turėtų surengti kampaniją, kad tai išsiaiškintų”, – piktinosi kolumbietė.
Lygiai taip pat atsakymų ieško ir kaimyninės Venesuelos gyventojos.
Krūtų didinimo operacijos čia tokios populiarios, kad kartais jas mergaitėms 15-ojo gimtadienio proga padovanoja tėvai. Tokią operaciją galima laimėti net ir loterijoje.
„Kai ėmiau skaityti istorijas apie plyštančius ir vėžį sukeliančius prancūzų implantus, prisipažinsiu, ėmiau šiek tiek bijoti. Nežinau, kokie yra mano implantai, tačiau pasikonsultuosiu su gydytoju, kai tik grįšiu namo iš atostogų”, – per Kalėdų šventes žadėjo 47 metų venesualietė Martha, dirbanti mokytoja.
Trijų vaikų motina iki skandalo buvo patenkinta savo krūtų implantais, kurie jai padėjo jaustis moteriškesnei. Tačiau dabar Martha nebesijaučia nei rami, nei patenkinta.
Žinios apie skandalą – lyg lavina
2010 m. kovo 30 d. PIP uždaryta, o bendrovės gaminama produkcija uždrausta. Tai padaryta išsiaiškinus, kad bendrovė gamindama implantus naudojo nesertifikuotą silikoninį gelį. Šie krūtų implantai plyšdavo neįprastai dažnai.
2011 m. gruodžio 20 d. žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad prancūzų pareigūnai kreipsis į 30 tūkst. šalies moterų ir siūlys pašalinti PIP gamintus krūtų implantus. Paaiškėjo, kad aštuonioms tokius implantus turėjusioms moterims nustatytas vėžys.
2011 m. gruodžio 21 d. vienas teisininkas paskelbė, kad daugiau nei 250 Jungtinės Karalystės moterų kreipsis į teismą, nes joms plyšo PIP gaminti implantai.
Britų valdžia neigia, kad prancūzų implantai yra pavojingi ir kad juos reikia skubiai šalinti. Tiesa, neseniai šalyje pradėtas dar vienas šio atvejo tyrimas. Iš viso šiuos implantus Jungtinėje Karalystėje yra įsidėjusios 50 tūkst. moterų.
2011 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija patarė moterims, turinčioms PIP implantus, juos pašalinti. Nors jų keliama vėžio rizika neįrodyta, jie gali sukelti moterims pavojų plyšdami.
Brazilijos pareigūnai patarė 25 tūkst. PIP krūtų implantus turinčioms moterims kuo greičiau juos pasitikrinti.
Belgijos sveikatos apsaugos pareigūnai paragino moteris, turinčias PIP gamintus implantus, kreiptis į gydytojus dėl jų pašalinimo, jeigu jos įtaria, kad implantai galėjo trūkti. Tuo tarpu Suomija ir Italija pataria moterims juos stebėti.
2011 m. gruodžio 27 d. JAV maisto ir vaistų administracijos atstovai paskelbė, kad įspėjo prancūzų bendrovę apie rimtus kokybės kontrolės pažeidimus dar 2000 m.
Venesuelos pareigūnai pareiškė, kad moterims brokuoti PIP implantai bus pašalinti nemokamai.
Olandų sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad PIP implantus yra įsidėjusios apie 1000 šalies moterų. Joms patarta apsilankyti pas gydytojus. Olandėms implantai parduoti kitu pavadinimu – „M-Implants”.
2012 m. sausio 2 d. Prancūzijos radijas pranešė, kad gaminant krūtų implantus buvo naudojami degalų priedai.