Tai rinkimų kampanija ar cirkas? Pamirštos meilužės, mikčiojimai nenutuokiant užsienio politikos, siūlymai lažintis. Amerika susiėmusi už galvos, o kartais už pilvo stebėjo kandidatų proto mūšius.
Po pirmojo balsavimo Ajovos valstijoje antradienį netapo aišku, ką Amerikos respublikonai regi tinkamiausiais kandidatais susikauti su Baracku Obama lapkričio mėnesį.
Mitto Romney ir Ricko Santorumo pergalė Ajovoje nereiškia bilieto vienam ar kitam į Baltuosius rūmus. Toli gražu. Ypač šiemet, kai per trylika rinkimų debatų ir ne vieną mėnesį trukusios kampanijos nė vienas respublikonas neprivertė amerikiečių save pamilti.
Amerikiečiai kas kelias savaites puldavo tai ties vienu, tai ties kitu politiku, todėl visi jie patyrė „žvaigždžių valandą”.
Bet visi netrukus buvo „nuleisti ant žemės”.
Dažnai tai būdavo ir dėl jų pačių susimovimo per debatus ar susitikimus su rinkėjais. Kai kuriuos reikia pamatyti, kad galėtum patikėti.
Nežinojo, kas vyksta Libijoje
„Ar jūs palaikote prezidento B.Obamos politiką Libijoje?” – klausimas kandidatui į prezidento postą lyg ir neturėtų būti sudėtingas.
„Libija... Prezidentas B.Obama palaikė sukilėlius, teisingai? Norėjau pasitikslinti prieš atsakydamas „palaikau” arba „nepalaikau”. Nepalaikau būdų, kaip jis tvarkėsi su padėtimi, dėl šių priežasčių... Ne. Čia kažkas kitko. Turiu pradėti iš naujo. Galvoje viskas susipainiojo. Ko konkrečiai jūs manęs klausiate?”
Šis atsakymas skamba tarsi išgalvotas humoristų, tačiau jis buvo tikras. Į prezidento postą nusitaikęs Hermanas Cainas, atrodo, pamiršo, kas yra Libija, ir mykavo kone dvi minutes per interviu laikraščiui „Milwaukee Journal-Sentinel”.
Tiesa, savo atsakymą H.Cainas baigė pareikšdamas, kad jis Libijoje tikrai viską būtų padaręs geriau už B.Obamą.
Gal reikia atleisti šiam 65 metų picerijų tinklų vadovui dėl užtemusios atminties, juk prieš kandidatuodamas į prezidentus jis su politika nėra turėjęs nieko bendra? Bet ar tokio prezidento reikia Amerikai?
„Kai kurie žmonės sako, kad prezidentas turi viską žinoti. Ne, jis neturi”, – gynėsi H.Cainas, prišnekėjęs ne vieną nesąmonę.
Pavyzdžiui, kandidatų debatuose gegužę jis pareiškė, kad neturi plano, ką daryti su karu Afganistane, nes „neaišku, kokia ten Amerikos misija”.
Pamiršo savo pasiūlymus
Žinoma, rinkimų kampanija išsunkia kandidatus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jie turi kiekvieną minutę mąstyti protingai ir turėti atsakymus į bet kokį klausimą apie visas dienos naujienas.
Trumpai tariant, tai išbandymas, ką iš tiesų reiškia būti JAV prezidentu. Ne visi atsilaiko. Kai kurie vos sužydėję nuvysta, kaip nutiko ne tik H.Cainui, bet ir Teksaso gubernatoriui Rickui Perry.
Kai šis holivudiškos išvaizdos politikas paskelbė nusprendęs kandidatuoti respublikonų pirminiuose rinkimuose, jo reitingai kaipmat šovė į viršų.
Konservatoriai tikėjosi galų gale sulaukę tinkamo atstovo – mylinčio Dievą, Ameriką ir agituojančio už mažus mokesčius.
Bet iliuzijų pasaulis gyvavo tol, kol R.Perry prašneko debatuose, kuriuose jis pamiršo savo planus tapus prezidentu.
„Kai užimsiu postą, panaikinsiu tris vyriausybės departamentus: komercijos, švietimo ir... aa... koks buvo trečias? Palaukite...” – nutilo R.Perry, o kameros nė sekundei nenusuko objektyvų nuo kandidato sutrikusio veido.
„Trečiasis. Negaliu pasakyti”, – prisipažino respublikonas ir padėtį dar pablogino pridurdamas amerikietiškąjį jaustuką: „Ups!”
„Ups” ištarė ir daugybė amerikiečių, užbrėžę kryželį ant dar vieno respublikonų pretendento.
Milžiniška suma – lažyboms
Po to R.Perry šaipėsi iš savęs eidamas iš vienos humoro laidos į kitą, bet jo reitingams tai nepadėjo.
Tuomet jis ėmėsi naujo darbo – nukreipti dėmesį nuo savęs ir sukirsti kitą kandidatą – vieną favoritų M.Romney.
Televizijos debatuose Teksaso gubernatorius užsipuolė M.Romney dėl to, kad pastarasis esą nuolat keičia savo pažiūras ir anksčiau palaikė demokratų pradėtą sveikatos apsaugos reformą, kuri ypač nepatinka konservatoriams.
„Tu palaikei šią reformą savo knygos vienoje pastraipoje, kuri buvo išimta perleidus ją minkštais viršeliais”, – rėžė R.Perry.
Užuot atsakęs, kaip buvo iš tiesų, M.Romney eteryje pateikė vieną įsimintiniausių rinkimų kampanijos pasiūlymų.
„Rickai, lažinamės iš 10 tūkstančių dolerių”, – tiesdamas ranką M.Romney pasiūlė lažybas, ko dar nėra buvę debatų istorijoje.
„Nedalyvauju lažybų versle”, – atkirto R.Perry. Gal todėl, kad yra pernelyg religingas lošti, o gal tiesiog nebuvo teisus dėl savo pareiškimo apie knygos pastraipą.
Bet Amerika to nebegirdėjo. Ji pašiurpo dėl sumos, iš kurios lažintis norėjo mormonas milijonierius, susikrovęs turtus privataus kapitalo investiciniuose fonduose.
„Tai, jog jis gali švaistytis ir lažintis iš 10 tūkstančių dolerių, tik parodo, kad gyvena kitame pasaulyje nei Amerikos žmonės”, – pareiškė kitos kandidatės Michele Bachmann atstovė spaudai Alice Stewart.
Korporacijos yra žmonės?
Tai buvo dar vienas smūgis M.Romney, kuriam ir taip sunkiai sekėsi įtikinti amerikiečius, kad jis gali jiems atstovauti geriau nei kiti. Nors reitingai nuolat rodė, kad jis tarp lyderių, atsiplėšti nuo varžovų nepavyko.
Kandidatui koją pakišo ir vienas garsiausių jo pareiškimų, kad „korporacijos yra žmonės, todėl negalime joms didinti mokesčių”.
Populiarumo nepridėjo ir keistokas atsakymas į klausimą apie nelegalius darbininkus jo namų kieme. M.Romney teisinosi, kad nelegalus atsiuntė jo nusamdyta įmonė, kuriai jis pasakė: „Bet aš juk siekiu politinio posto ir negaliu leisti nelegalams pjauti savo žolės!”
Prieš atvykėlius nusistačiusiems respublikonams kaipmat kilo klausimas: „Jei ne rinkimai, ar M.Romney nebūtų prieš nelegalus?”
Žodžiu, neatsargios frazės vis užgoždavo buvusio Masačusetso gubernatoriaus stipriąsias puses. Gal todėl M.Romney rėmėjai negailėjo milijonų ne šlovinti saviškį, o apjuodinti jo varžovus.
Varžovą išvadino melagiu
Amerikoje įprasta kurti negatyvias reklamas – čia nėra draudžiama visiškai sudirbti konkurentų. Todėl jei praėjusį savaitgalį būtumėte įsijungę televizorių bet kurioje Ajovos vietovėje, būtumėte išvydę nuolat besisukančius antireklamos klipus.
Ypač daug strėlių buvo laidoma į buvusį JAV Atstovų rūmų pirmininką Newtą Gingrichą – dar vieną respublikonų kandidatą, kuris vienu metu buvo iškilęs tarp favoritų.
„Newtas Gingrichas turi daugiau bagažo nei oro linijos”, – antireklamoje gąsdino balsas, o ekrane sukosi vaizdai, kaip šis daug metų dirbęs politikas neva bičiuliaujasi su demokratais.
Šią ir daugybę kitų negatyvių reklamų už ne vieną milijoną dolerių užsakė M.Romney palaikanti grupė. Mat JAV niekas neriboja pinigų, kuriuos agitacijai gali išleisti pašaliniai asmenys.
„Manau, kad tie žmonės nusisamdo konsultantų, kurie prisigeria, susėda ratu ir rašo kvailiausias reklamas”, – įtūžęs pareiškė N.Gingrichas, išvadinęs M.Romney melagiu.
Nors ir jį patį daug kas mėgsta apdovanoti tokiu pat epitetu. Ypač po to, kai buvo atskleista, kad N.Gingrichas uždirbo mažiausiai 1,6 milijono dolerių užsiimdamas lobistine veikla, gindamas vyriausybės remtos hipotekos milžinės „Freddie Mac” interesus.
Politikas atsikirto, neva jam buvo sumokėta tik už unikalias nekilnojamojo turto rinkos žinias. Bet amerikiečiai juokiasi, kad jos turėjo būti tikrai unikalios. Mat „Freddie Mac” bankrutavo, sukeldama pasaulinę ekonomikos krizę.
Vaikų vieta – plauti tualetus
N.Gingrichas ne kartą pasižymėjo keistokomis kalbomis. Pavyzdžiui, pareiškė, kad neturtinguose kvartaluose gyvenantys vaikai (supraskite – juodaodžiai) „neturi įpročių dirbti, nes niekas jų aplinkoje nedirba”.
Koks jo sprendimas? „O kas, jei jie taptų valytojų padėjėjais, o jų darbas būtų plauti grindis ir tualetus?” – tik tokią vietą skurdžių rajonų gyventojams sugalvojo N.Gingrichas, taip priversdamas amerikiečius dar kartą susiimti už galvos.
Vienu metu atrodė, kad N.Gingrichas pasidavė ir pasitraukė iš rinkimų batalijų, nes, užuot keliavęs po šalį sakydamas kalbas, nusprendė išvažiuoti ilgų atostogų į Graikiją.
Pasirodo, Amerikoje toks triukas gali suveikti. Kol N.Gingricho nebuvo matyti eteryje, susimauti spėjo dar keli kandidatai, o žmonės primiršo ankstesnius skandalus ir pasitiko sugrįžusį politiką tarsi naują išganytoją.
Neištikimybę lėmė meilė šaliai
Tiesa, religingi konservatoriai dar abejojo, ar atleisti N.Gingrichui už jo vienintelę nenuplaunamą nuodėmę – svetimoteriavimą.
Amerikoje rinkimai turbūt neįmanomi be kalbų apie seksą.
68 metų N.Gingrichas yra vienas labiausiai pasižymėjusių šioje srityje, mat dabar gyvena jau su trečia žmona.
Su pirmąja, Jackie, jis išsiskyrė 1981-aisiais šiai gydantis nuo vėžio ir po pusės metų vedė Marianne.
Kai 2000-aisiais skyrėsi ir su šia, politikas turėjo prisipažinti, kad užmezgė romaną su 23 metais jaunesne Atstovų rūmų darbuotoja Callista, kuri ir yra dabartinė kandidato žmona.
Įdomiausias buvo N.Gingricho pasiaiškinimas dėl savo praeities nuklydimų viename krikščioniškame televizijos kanale.
Jis teisinosi, jog apgaudinėjo savo žmoną, nes taip aistringai ir smarkiai dirbo dėl savo šalies, kad asmeniniame gyvenime įvyko nederamų dalykų.
Atsisveikino vaikiška daina
Na, bet šis kandidatas bent jau pripažino savo meilės romanus. Tuo tarpu H.Cainas apsimetinėjo, jog net neprisimena tų moterų, kurios kampanijos metu viešai paskelbė, kad šis kandidatas prie jų lytiškai priekabiavo.
Bet lapkritį per televiziją pasirodė Atlantos verslininkė Ginger White.
Ji papasakojo, kad intymūs santykiai su vedusiu H.Cainu truko 13 metų.
O kandidatui neliko nieko kita, kaip tik pareikšti, kad kaltinimus sufabrikavo nematomos jėgos, ir pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.
Tiesa, net ir pasitraukimas buvo neeilinis – savo paskutinėje kalboje H.Cainas citavo dainos iš filmo vaikams „Pokemonai” žodžius. Žinoma, tai neliko nepastebėta JAV humoristų, kurie dar ilgai rodė pašaipius montažus su H.Cainu ir animaciniais herojais.
Problema – net dėl pavardės
Humoristai tiesiog trina rankomis visos šios respublikonų rinkimų kampanijos metu. Perliukų pasišaipymui kandidatai iki šiol paberdavo net kelis kartus per savaitę.
Itin daug ir skaudžiai kliuvo R.Santorumui, nes jis jau seniai Amerikoje tapo vienos neįtikėtinos pajuokos kampanijos objektu.
„Aš turiu „Google” problemą”, – prisipažino buvęs senatorius iš Pensilvanijos.
Ką jis turėjo galvoje – sunku net pradėti aiškinti. Turbūt paprasčiausia būtų tiesiog surinkti žodį „Santorum” bet kurioje interneto paieškos sistemoje, ir atsakymas iškils priešais akis.
Pirmas ar bent jau antras pateikiamas paieškos rezultatas – vulgarus „Santorum” apibrėžimas: „Putojantis tepalo ir fekalijų mišinys, kuris kartais atsiranda po analinio sekso.”
Kaip toks apibūdinimas ten atsirado – jau kitas klausimas. Dar 2003-iaisiais R.Santorumas yra prilyginęs homoseksualų teises leidimui tvirkinti vaikus, poligamijai ir net zoofilijai. Todėl populiarus JAV komentatorius Danas Savage’as sumanė akciją sugalvoti kuo vulgaresnį apibūdinimą ir prilipdyti jį prie Santorumo pavardės internete.
Akcija buvo tokia sėkminga, kad prasidėjus šiai rinkimų kampanijai R.Santorumas netgi kreipėsi į „Google”, „Yahoo!” ir „Bing” prašydamas pagalbos ištrinti šį apibrėžimą iš interneto, bet sulaukė neigiamo atsakymo.
Todėl liberalių pažiūrų jaunimas toliau smaginasi šaipydamasis iš užkietėjusio tradicinės šeimos gynėjo.
Šiam kandidatui nepadeda ir tai, kad jis ir toliau susitikimuose su rinkėjais kartoja apie savo nusistatymą prieš homoseksualius santykius ir leidimą homoseksualams tarnauti kariuomenėje.
Įdomu, kas būtų, jei R.Santorumas taptų JAV prezidentu, juk būtent jis šiuo metu išgyvena žvaigždžių valandą? Ar jo pavardė ir toliau internete reikštų kai ką kita?
Apsisprendimo laisvės ribos
Ajovoje trečią vietą užėmęs Ronas Paulas savo kalbomis turbūt jau nebestebino žinančių šio ilgamečio politiko pažiūras. Bet kitiems jo klausantis plaukai stojosi piestu.
76 metų kongresmenas norėtų panaikinti bet kokių valstybinių pašalpų ir draudimo sistemą, valstybines mokyklas ir paštą, viešus parkus ir federalinį banką.
Jam atrodo, kad valstybė turi nesikišti į žmonių gyvenimą, todėl federalinė valdžia neturėtų reguliuoti netgi automobilių ir medikamentų saugumo standartų.
„Ar mums reikia, kad valdžia pasakytų, ar pirkti saugų automobilį?
Aš manau, jog vartotojai Amerikoje yra gana protingi, kad patys nuspręstų, kokios mašinos nori”, – sakė R.Paulas.
Jis net pašiurpino itin konservatoriškų pažiūrų respublikonus pareikšdamas, kad ir heroinas turėtų būti legalus.
„Jūs sakote, kad jei rytoj legalizuotume heroiną, visi pradėtų jį vartoti?
Kiek žmonių salėje tai darytų? Galime lažintis, kad nė vienas”, – kalbėjo libertarinių pažiūrų kandidatas.
Tiesa, nepaisant to, jog siūlo laisvę nuo bet kokio reguliavimo, R.Paulas kelia ranką už tai, kad būtų draudžiami abortai.
Nepadėjo gąsdinimas socializmu
Keistenybės respublikonų rinkimų kampanijoje šiemet neišsemiamos.
Užteko garsiojo televizijos veido Donaldo Trumpo ketinimų tapti JAV prezidentu, kad kampanija pradėtų priminti realybės šou.
Jame dalyvavo ir respublikonų numylėtinė Sarah Palin, keliavusi po Ameriką susitikinėti su žmonėmis tarsi rimčiausia kandidatė, nors net neketino kandidatuoti.
Kita moteris, rimtai besitaikiusi į Baltuosius rūmus, – M.Bachmann. Ji taip pat keliavo po šalį tarsi roko žvaigždė, į susitikimus su rinkėjais ateidavusi lydima Elvio Presley muzikos.
Kai kurie jos gerbėjai net dėvėjo marškinėlius „Michele Bachmann – superherojė”.
Politikė nuolat minėjo, kad labiausiai myli Jėzų Kristų, žadėjo užkirsti kelią Iranui sukurti branduolinį ginklą, įtikinėjo rinkėjus, jog ji – tai „Amerikos geležinė ledi, Amerikos Margaret Thatcher”, ir nepabūgo užsipulti dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento B.Obamos, išvadinusi jį „labai antiamerikietišku”.
„Mes čia, kad B.Obamai neleistume įvesti Amerikoje socializmo”, – antradienį Ajovoje pareiškė 55 metų kongresmenė, tačiau nei ginčytini pareiškimai, nei holivudinė šypsena nepadėjo jai palenkti rinkėjų į savo pusę.
Po nesėkmės Ajovoje M.Bachmann nutarė trauktis iš rinkimų kovos.
B.Obama įgyja pranašumą?
Kuo didesnis cirkas respublikonų stovykloje, tuo karščiau rankomis trynė B.Obama ir jo komanda. Juk būtent jam reikės kautis su vienu šių respublikonų JAV prezidento rinkimuose lapkričio mėnesį.
B.Obamą šiuo metu palaiko mažiau nei 50 proc. amerikiečių, o šalies ekonominė padėtis vis dar trapesnė, nei prezidentas žadėjo prieš ketverius metus.
Jis pripažino, jog perrinkimas netaps „lengvu įspūdingu dėjimu į krepšį”, kad ir kas taptų jo varžovu. Tačiau patys respublikonai, regis, lengvina užduotį B.Obamai.