Su importuojamais gaminiais Baltarusijoje nutarta kovoti pasitelkus visas įmanomas priemones. Kartais net absurdiškas. Bet Minskas įrodinėja, kad kaimyninėje šalyje viskas įmanoma.
Užsienyje pagamintos prekės, kurių pernelyg daug perka kaimyninės šalies gyventojai, Minsko režimo laikomos viena valiutų krizės priežasčių. Gal ir ne visai tuščiai. Juk net labai susiveržę diržus praėjusiais metais baltarusiai per devynis mėnesius užsienyje įsigijo prekių už 1,8 mlrd. dolerių daugiau nei pardavė.
Dairėsi, ką perka žmonės?
Dėl to Baltarusijoje šįmet nutarta paskelbti importinių prekių pakeitimo pagamintomis šalies viduje programą.
Šio darbo ministrai ėmėsi iš peties – vyriausybė išleido nutarimą, kuriame nurodyta, kokių ir kiek prekių privalo pagaminti Baltarusijos bendrovės.
Kad programa neįstrigtų, prie kiekvienos prekės nurodytos už jų gamybą atsakingos ministerijos ir žinybos.
Sprendžiant iš prekių sąrašo, kuriame nurodyta, kokias užsienines prekes pakeisti baltarusiškomis, vyriausybės nariai tikriausiai asmeniškai pasidairė po parduotuves ir išsiaiškino, ką perka baltarusiai.
Teks gaminti saldainius
Pradėta nuo pačių smulkiausių gaminių, tradiciškai prekybos centruose išdėliojamų prie kasų. Sąraše – vafliai su įvairiu įdaru, daugiasluoksniai, šokoladu aplieti saldainiai, karamelė, batonėliai ir net šokoladiniai kiaušiniai.
Vyriausybės užduotis aiški: užsieninius „Mars”, „Snickers” arba „Kinder Surprise” iki šių metų pabaigos turi pakeisti čia pat pagaminti baltarusiški panašūs saldėsiai.
Tiesa, vyriausybė nepatikslino, ar šokoladinio kiaušinio viduje turi būtų koks nors žaisliukas. Užtat gamybos apimtis jau žinoma: 2 tonos kiaušinių per metus, 85 tonos kramtomųjų saldainių ir t.t.
Rūpinasi šalies ateitimi
Baltarusių vaikais valdininkai, regis, itin rūpinasi. Pagal vyriausybės planą, šalis turi pagaminti 250 vaikiškų vežimėlių. Nedaug. Ypač turint galvoje, kad šalyje šiemet turėtų gimti apie 100 tūkst. vaikų.
Matyt, tai kol kas tik eksperimentas. Užtat lėlių vežimėlių gamybos reikalai kur kas geresni – jų turi būti pagaminta 5 tūkst. vienetų.
Vaikai gaus ir baltarusiškų dėlionių.
Už tai, kad jų būtų pagaminta ne mažiau kaip tūkstantis, atsakinga Informacijos ministerija, iki šiol prižiūrėjusi šalies radiją, televiziją, laikraščius ir internetą.
Tiems, kuriems iki žaidimų dar reikia paūgėti, vyriausybė nusprendė pasiūlyti baltarusiškų sauskelnių. Ir ne bet kiek, o net 7 milijonus. Už tai asmeniškai atsakingas Magiliavo srities gubernatorius.
Sunki užduotis sostinei
Vyriausybės vyrai nepamiršo ir dailiosios lyties atstovių.
Sąraše atsidūrė net higieniniai įklotai – 8 mln. vienetų. Už jų gamybą atsakinga Minsko valdžia.
Sostinei teko ir dar viena užduotis: patiekti į rinką aromatizuotos druskos ir kitų priedų voniai (8 tūkst. vienetų), taip pat 300 tūkst. pedikiūro ir manikiūro priemonių. Į planus įtraukti drabužiai būsimoms mamoms (21,5 tūkst. vienetų) ir netgi kvepalai (10 tūkst. pakuočių). Už pastaruosius atsakinga Minsko srities valdžia.
Ji, matyt, pati spręs, kokiais aromatais baltarusės privalės pakeisti prancūziškus „Chanel” ar kitokius kvepalus. Kokio kvapo turi būti baltarusiški kvepalai, vyriausybės nutarime neužsiminta.
Baltarusiai šiemet privalės gaminti, o ne importuoti, pavyzdžiui, specialius indelius kavai virti ir skalbinių pintines.
Savų prekių nestinga
Beje, Baltarusijos prekybos centruose apie 80 procentų visų prekių yra pagamintos šioje šalyje. Iš pagrindinių maisto produktų įvežami paprastai nebent vaisiai ir daržovės, aukštesnės kategorijos sūriai (dažnai ir lietuviški) ir žuvys.
Baltarusiai taip pat teikia pirmenybę vietos gamybos dešrai ar pieno produktams.
Užtat saldumynų lentynose baltarusiškus saldainius spaudžia ukrainiečių gamintojai – jų produkcija dažnai pigesnė nei vietinė.
Minske parduodamas ir lietuviškas šokoladas. Jis brangesnis nei baltarusiškas, bet ir kokybė nepalyginti geresnė.
Baltarusiški šampūnai, dušo želė ir moteriški higieniniai įklotai tik vos pigesni už importuojamus, tad pirkėjai dažniau renkasi žinomų prekių ženklų gaminius iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Sauskelnių, žaidimų ir kanceliarinių prekių lentynose Baltarusijos gamintojų produktų – nė kvapo.
Negali konkuruoti
Kasdienio vartojimo prekių importas Baltarusijoje užima 15 proc. viso importo, tad jo tikrai negalima pavadinti pagrindine ekonomikos problema.
Kitas reikalas – vadinamasis tarpinis importas. Ekspertai apskaičiavo, kad norint pagaminti baltarusiškos produkcijos už 1 rublį, reikia 50–60 kapeikų pakloti užsieninėms žaliavoms ir detalėms įsigyti. Dėl šios priežasties baltarusiška prekė dažnai būna brangesnė už importinę.
Pavyzdžiui, apie 30 proc. baltarusiško pomidoro kainos sudaro išlaidos už rusiškas dujas, kuriomis šildomi šiltnamiai, ir sąnaudos už olandiškas kamanes, kurios apdulkina augalus.
Tad nieko nuostabaus, kad ant Minsko prekystalių išdėliotų baltarusiškų pomidorų kilogramas sausį kainuoja apie 3 eurus, o ispaniški parduodami už 2,5 euro.