Sicilijoje pastaruoju metu vis dažniau skamba pergalės fanfaros: esą mafija jau nugalėta.
Optimizmo didžiausios Italijos salos gyventojams suteikia vis naujos žinios apie garsių ir pavojingų „Cosa Nostra” narių suėmimą, milžiniškų mafijos turtų konfiskavimą.
Vis daugiau buvusių mafijos bosų nori tapti teisėsaugos bendradarbiais ir išpasakoti savo paslaptis.
Tad „Cosa Nostra” – kažkada galingiausią Europos nusikaltėlių susivienijimą – jau galima laidoti?
Kažin. Palermo verslo konfederacijos „Confindustria” duomenimis, vis daugiau verslininkų iš tiesų bando kovoti su reketo piktžaizde, vienas kitas net atsisako mokėti vadinamąjį „pizzo” – prievartinį mafijos reketo mokestį.
Tačiau daugybė siciliečių priešintis jėgai ir nuolankumo tradicijoms dar nepasiryžo. Nemažai Palermo verslininkų mokėjo „pizzo” ir toliau jį moka.
Kita vertus, „Cosa Nostra” strategai tapo gudresni ir įžvalgesni. Jie reketuoja ne tik vietinius, bet ir svečius. Pavyzdžiui, filmavimo grupę iš Milano. Norite filmuoti Palerme? Mokėkite!
Toks mafijos dėmesys televizijai nieko nestebina. Sicilijoje seniai galioja taisyklė: turistų ir svetimšalių „Cosa Nostra” nepastebi tik tuo atveju, jeigu jie nesiekia saloje jokio pelno.
Tie atvykėliai, kurie bando imtis ūkinės veiklos, anksčiau arba vėliau supažindinami su tenykštėmis verslo „tradicijomis”.
Kad ir kaip būtų, nacionalinio televizijos kanalo „Canale 5” filmavimo grupės mokesčiai „Cosa Nostra” tapo skandalu. Mat svečiai iš Milano filmavo ne šiaip dokumentinį filmuką apie Palermo baroko architektūrą, o serialą apie policijos kovą su mafija!
Populiarus daugiaserijinis filmas „Squadra Antimafia” („Kovos su mafija būrys”) pasakojo apie žūtbūtinę policijos komisarės Claudios Mare ir jos specialiųjų agentų kovą su „Cosa Nostra” banditais.
Tačiau pati „Cosa Nostra” filmą, pasirodo, vertino gana pragmatiškai.
Nesvarbu, kad „Squadra Antimafia” negailestingai triuškina Palermo bosus. Čia juk filmas! Palermo bosui Calogero Lo Presti – tikrajam, ne išgalvotam filmo herojui – televizijos serialo turinys visiškai nerūpėjo. Jam kur kas svarbesni reketo reikalai.
„Cosa Nostra” buvo pričiupusi dvi bendroves, kurios bendradarbiavo su filmavimo grupe. „Pizzo” reguliariai mokėjo maistą aktoriams į filmavimo aikštelę tiekusi įmonė. To paties likimo neišvengė ir transporto bendrovė, kurios automobiliais drąsi komisarė vaikėsi banditus.
Tad pasakojimai apie galutinai nugalėtą mafiją Sicilijoje, matyt, yra šiek tiek ankstyvi.