Tuometis šalies prezidentas Josipas Brozas Tito buvo toks žmogus, apie kurį nuolatos sklido įvairiausi gandai, vokiškąjį „Die Welt“ cituoja worldcrunch.com.
Daugelis manė, kad šalies lyderis buvo rusų šnipas, kiti įtarė, kad jis dirbo amerikiečiams. Būtent jo vadovavimo laikais, 1957-aisiais, Bosnijoje buvo pradėtas statyti didžiausias Europoje požeminis oro uostas.
Ypatingai saugotas objektas pavadintas „Objekat 505“. Jis galėjo atlaikyti net branduolinę ataką. Objektas kainavo apie 6 milijardus JAV dolerių (16 mlrd. Litų). Tai – didoka suma oro uostui. Ar J. B. Tito mėgo ekstravaganciją? O gal vis dėlto tai buvo daugiau negu oro uostas?
„Hiustone, mes turime problemą“ (“Houston We Have a Problem”) - tai naujo dokumentinio filmo pavadinimas, kurį sukūrė slovėnų režisierius Žige Virca. Filmas turėtų pasirodyti 2013-ųjų pradžioje ir duoti peno naujoms sąmokslo teorijoms.
Ž. Virca įdėmiai pažvelgė į kroatų kilmės inžinierių Hermanną Potočniką, kuris 1929 metais išleido knygą pavadinimu „Kosmoso kelionių problematika: raketos motoras“. Veikale jis vysto satelitų ir kosminių stočių idėjas.
Istorijoje užsimenama, kad H. Potočniko dienoraščiuose gali būti daugybė kur kas praktiškesnės informacijos. CŽV jų ieškojo, tačiau Jugoslavijos specialiosios tarnybos buvo greitesnės. Taip ši šalis galėjo pradėti savo kosminę programą, kurios dalimi ir buvo „Objekat 505“.
Manoma, kad 1961 metais J. B. Tito turėjo techniką, reikalingą nukakti į mėnulį. Jungtinės Valstijos tuo metu niekaip negalėjo leisti, kad Sovietų Sąjunga kosminėse varžybose paimtų viršų. Ž. Virca tvirtina, kad tuomečio JAV prezidento Johno F. Kennedy administracija dosniai sumokėjo J. B. Tito už jo kosminę programą.
Netrukus J. F. Kennedy viešai pareiškė, kad JAV įvykdys trumpą skrydį į mėnulį. Amerikiečiai sugebėjo tą padaryti pirmiau nei rusai.
Tuo metu J. B. Tito iškeitė savo partizaninę uniformą į elegantiškus kostiumus, Jugoslavijos ekonomika sprogo... o toliau visa likusi istorija.