Europos pietinės observatorijos (European Southern Observatory, ESO) mokslininkai išanalizavo žvaižgdės GJ 667C duomenis. Ji
priskiriama M klasės nykštukinėms žvaigždėms, ir yra kur kas
mažiau kaitri už Saulę.
Aplink šią žvaigždę skrieja net trys planetos ir viena jų
yra pakankamai arti, kad gautų tokį kiekį šviesos ir šilumos kaip
Žemė. Jos paviršiaus temperatūra turėtų būti panaši į Žemės
ir joje net gali būti vandens.
Naujoji kietoji planeta GJ 667Cc aplink savo žvaigždę apskrieja
per 28 dienas; vadinasi, beveik per mėnesį joje pasikeičia visi
metų laikai, rašo tyrimo išvadas skelbiantis žurnalas
„Astrophysical Journal Letters“.
Pasak mokslininkų, iš visų keturių gal būt gyvybę turinčių
planetų ši teikia daugiausia vilties - joje esančios sąlygos yra
geriausios vandeniui išsilaikyti.
Tačiau vandens teoriją bus galima patvirtinti tik tuomet, kai
mokslininkai geriau ištyrinės šios planetos atmosferą.
Kitos planetos, skriejančios apie tą pačią žvaigždę,
esančią trijų šviesulių sistemoje, gali būti viena dujinė
milžinė ir dar viena super Žemė, kurios periodas orbitoje - 75
paros, bet dar reikia atlikti daugiau stebėjimų, siekiant
patvirtinti šią hipotezę.
Prancūzų astronomai pernai gegužę paskelbė patvirtinę
pirmąją už mūsų Saulės sistemos ribų esančią planetą, Gliese
581d, kurioje sąlygos gali būti tinkamos žemiško tipo gyvybei. Ši
kietoji planeta yra už 20 šviesmečių.
Šveicarų astronomai rugpjūtį pranešė apie dar vieną
planetą, HD 85512 b, esančią maždaug už 36 šviesmečių; jos
orbita atrodo yra tinkamoje gyvybei zonoje.
JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA taip pat patvirtino pernai už
600 šviesmečių atradusi tokią planetą - Kepler 22b.