Bet grįžusi namo ji apako nuo paslaptingo viruso, kurį pasigavo Irake. Stipri kariūnė palūžo.
„Užsidariau savo namuose. Mečiau mokslus, darbą. Nenorėjau su niekuo kalbėti. Lioviausi atsakinėti į sūnaus ir dukters telefono skambučius.
Niekam neaiškinau, kas ne taip. Nenorėjau, kad kas nors sužinotų, jog nebesu tokia karė, kokia buvau”, – NBC televizijos studijoje pasakojo amerikietė.
Su šunimi – per kanjoną
Dabar K.Champion dalija interviu ir džiaugiasi, kad vėl džiaugiasi gyvenimu. Nesvarbu, kad jos aklumą slepia tamsūs akiniai, o kasdienybė niekada nebebus tokia kaip anksčiau.
K.Champion atrodo laminga. Už tai reikia dėkoti Angelei – tokiu vardu pavadintai Labradoro retriverio patelei.
„Ji man sugrąžino gyvenimą, kuris iš manęs buvo atimtas”, – sakė K.Champion, kartu su specialiai ištreniruotu šunimi net vaikštinėjusi Didžiojo kanjono keliukais.
Padeda įveikti ir stresą
Tokie tarnybiniai šunys kaip Angelė Amerikoje nėra skiriami tik akliems ir kitokią fizinę negalią turintiems karo veteranams.
Vis dažniau JAV valdžia rūpinasi, kaip įveikti karių psichologines traumas. Manoma, kad apie trečdalį iš Irako ir Afganistano grįžusių karių kenčia nuo potrauminio streso ir depresijos.
Kas geriau, jei ne specialiai parengtas šuo, gali padėti emociškai pažeistiems žmonėms integruotis į visuomenę?
„Jeigu neturėčiau kojų, reikėtų šliaužioti. Jei neturėčiau Mijos, negalėčiau išeiti iš namų”, – sakė 27 metų čikagietis Jacobas Hyde’as.
Šis karys gavo juodą keturkoję iš organizacijos „Puppies Behind Bars”, kurios specialistai išmoko šunis net 87 komandų.
Parengti vieną šunį, kuris žmogui būtų puikus pagalbininkas, gali kainuoti daugiau nei 30 tūkstančių dolerių.
Ko tik Mija nemoka – uždaryti duris, sudėti prekes į krepšį, net skalbinius į skalbyklę. Bet svarbiausia, kad ji žino, kaip padėti savo kariui ištverti panikos atakas ir kitokias problemas, kylančias dėl atmintyje įstrigusių siaubingų prisiminimų iš karo lauko.
„Jei mane užklumpa viena iš tų sunkių panikos atakų, kurios paguldo ant grindų, Mija nueina į vonios kambarį, paima mano tabletes, kurios laikomos maiše, ir atitempia prie manęs.
Tada atsigula šalia, uždeda savo leteną ir laižo man veidą tol, kol atsigaunu ir nustoju kratęsis. Ji gali suteikti bet kokią pagalbą”, – pasakojo J.Hyde’as.
Briuso letenos ramina
JAV atlikta daugybė tyrimų – karo veteranai ir terapeutai patvirtino, kad potrauminis stresas gerokai sumažėja žmogui gavus ištreniruotą šunį-psichologą.
Kariai pasikliauja augintiniais ir su jais jaučiasi saugūs, todėl lengviau pasirodo viešosiose vietose. Jie gali atsipalaiduoti ir išgyti, o ne nuolat skenuoti aplinką ieškodami snaiperių, paslėptų bombų ir kitokių pavojų.
Vest Palm Bičo medicinos centro medikas Michaelas Silvermanas teigė, kad tarnybinių šunų pagalba neįkainojama. Jis pasakojo apie juodą Labradoro retriverį Briusą, kuris laisvai vaikšto po ligoninę, lanko Antrojo pasaulinio ir Vietnamo karo veteranus. Jo užduotis – džiuginti ligonius.
Šuo jaučia, kada padėti savo didelę galvą ant paciento lovos, ant vežimėlyje prikaustyto veterano kojų. Jis moka apkabinti užkraudamas letenas ant pečių.
„Briuso meilė be išlygų veikia raminamai. Kai jis šalia, pacientai mažiau nervinasi, jie laukia šuns vizitų. Jis ypač padeda tiems, kam sunku bendrauti su kitais žmonėmis”, – teigė M.Silvermanas.