27 m. moteris net buvo priversta mesti šokių mokytojos darbą, nes prakaitavimas sukeldavo skausmingą odos reakciją.
Jos būklė vis blogėja, ir moteris bijo, kad visa tai gali baigtis net mirtimi.
„Kartais jaučiuosi lyg kalinė savo pačios namuose, - sako ji. - Būna dienų, kai noriu įsiropšti į lovą ir verkti, bet, žinoma, aš negaliu. Kažkas man pasakė, kad nuo šito galiu ir numirti, bet aš nenoriu žinoti, kiek man dar liko gyventi. Griebiu kiekvieną dieną, kai ji ateina“.
Ligos simptomus K. Dell pajuto būdama 16 metų, kai jai pašalino tonziles. Gydytojai įtaria, kad penicilinas, kurį ji gavo, galėjo sutrikdyti histamino pusiausvyrą jos organizme.
Jos vyras 32 m. Andy metė prekių išvežiotojo darbą, kad taptų žmonos slaugytoju.
„Žmonės manęs nesupranta ir juokiasi, kai pasakau jiems, kad negaliu nusiprausti po dušu, - sako ji. - Mano būklė blogėja, bet aš nenoriu galvoti, kas manęs laukia po 10 ar 15 metų. Andy yra nuostabus, jis daro visus dalykus, kurių negaliu daryti aš, pavyzdžiui, plauna indus. Aš vonioje turiu apsisukti per dvi minutes, o Andy man išplauna galvą“.
Kol kas nėra priemonių, galinčių išgydyti aquagenic urticaria, bet K. Dell bando naujus vaistus, galinčius padėti suvaldyti jos būklę.
„Šiuo metu naudoju vaistus, kuriuos geria žmonės po transplantacijų, - sako moteris. - Kaip tie vaistai organizmams liepia neatmesti naujų kepenų ar inkstų, taip mano organizmui jie liepia neatmesti vandens, prisilietusio prie mano odos. Po to jie nori išbandyti vaistą, skirtą vėžiu sergantiems pacientams, pabandant atstatyti mano imuninę sistemą. Kitas etapas būtų chemoterapija, bet aš nežinau, ar jai ryšiuosi, nes ji padaro tave ligoniu“.