Filetinas – mažytis ir labai mielas miestelis Vidurio Italijoje, Lacijaus srityje.
Apeninų kalnuose, kilometro aukštyje virš jūros lygio, įsikūrusiame Filetino miestelyje gyvena maždaug penki šimtai gyventojų.
Vasaros metu jų padaugėja keliais tūkstančiais, nes iš Romos atvyksta nemažai poilsiautojų, ieškančių atokvėpio nuo didmiesčio karščių.
Roma pasisavino vandenį
Kodėl šis ramybe alsuojantis provincijos miestelis nutarė keisti santvarką ir tapti kunigaikštyste?
Tokio sprendimo priežastis labai paprasta ir tuo pat metu gana svarbi – pinigai.
Filetinas garsėja labai kokybišku kalnų vandeniu. O Romai vandens trūksta, tad sostinės valdininkai nutarė be jokių ceremonijų pasisavinti Filetino geriamojo vandens išteklius.
O kas iš to Filetinui? Ogi nieko. Net nebuvo padėkota.
Galiausiai vyriausybė netgi sumanė apskritai panaikinti Filetino savivaldybę.
Prisiminė istorinę patirtį
Būti ar nebūti Filetinui? Žinoma, būti, nes miestelis prisiminė savo praeitį.
XVIII amžiuje Filetinas buvo laisvoji ir nepriklausoma komuna, kurią valdė prioras ir renkami patarėjai. Filetine buvo gera gyventi, čia klestėjo prekyba, amatai ir gyvulininkystė.
„Kodėl mums nepabandžius paskelbti nepriklausomybės?” – pasiūlė miestelėnams kunigaikščiun regentu pasiskelbęs vietos advokatas Carlo Taormina.
Pasakyta – padaryta. Per trumpą laiką Filetine įvyko svarbių permainų: sušaukta konstitucinė asamblėja, išrinkta 30 kunigaikštystės parlamento deputatų, paskirtas ministrų kabinetas.
Filetino ministrais tapo garsūs ir įtakingi miestelio žmonės. Daugelis jų gyvena ir dirba Romoje, o į gimtinę sugrįžta tik atostogų.
Pavyzdžiui, ministru pirmininku paskirtas žinomas italų kino režisierius Pasquale Squitieri, užsienio reikalų ministru tapo vienas Lacijaus regiono administracijos vadovybės darbuotojas, o sveikatos apsaugos ministru – Vatikano sveikatos tarybos konsultantas.
Ministrų dvyliktukas prisiekė dirbti Filetino kunigaikštystei. Kad nepamirštų priesaikos, kunigaikštis kiekvienam ministerijos vadovui įteikė po auksinį žiedą, kuriame įspaustas valstybės herbas.
Pastangos jau atsipirko?
Žodžiu, Filetino kunigaikštystė iškepta. Ją pastebėjo net „Vikipedija” ir Italijos vidaus reikalų ministras.
Pastarajam miniatiūrinė valstybė nepatinka, nes kunigaikštystės įkūrimas kvepia vieningos Italijos Respublikos skaldymu.
„Mums gera ir Italijos sudėtyje”, – ramina Romą Filetino monarchas. Jis patenkintas, kad drąsi idėja pagaliau privertė atkreipti Romos dėmesį į šį kalnų miestelį.
Kunigaikštis regentas imasi ir ekonominių iniciatyvų.
Pirmoji jų – marškinėlių su Filetino kunigaikštystės herbu siuvimas. Penkis šimtus marškinėlių vos per vieną dieną išpirko turistai.
Antroji užduotis – rimtesnė ir sudėtingesnė: įtikinti Romos vandens bendrovę ACEA, kad už Filetino vandenį paliktų šiek tiek pinigų ir kunigaikštystei.
Ar pavyks šis žygis kunigaikščiui, kol kas neaišku. Tačiau, vienaip ar kitaip, ateinančią vasarą Filetine turistų srautas numatomas bent tris kartus didesnis nei įprasta.
Visi nori pasižiūrėti į miestelį, kuris metė pirštinę Romai.