Brangiausios pasaulio monetos vertė - kaip naujo daugiabučio Vilniuje

Niekada nekolekcionavau monetų ar pašto ženklų. Sendaikčių turgeliuose Vilniuje, Kaune ar kitur visuomet išvysi dešimtis vyrų, ant sulankstomų stalų pasidėjusių didžiulius katalogus, pilnus monetų. Gali būti, kad kai kurios tų monetų vertos daugiau, nei automobiliai, kuriais numizmatai atvažiuoja į turgų.

Tačiau 7,6 milijono JAV dolerių (apie 30 mln. Lt 2002 m., kai ji buvo parduota, kursu) kaina už vienintelę auksinę monetą – ne didesnę nei 5 Lt - atrodo iš fantastikos srities.

Keliauja tarsi roko žvaigždė

Auksinė 20 JAV dolerių moneta, nukalta 1933 metais ir vadinama „Dvigubu ereliu“ („Double Eagle“), pirmą kartą iš JAV atkeliavo į trumpą turą po Europą, tarsi amerikietiškojo roko žvaigždė aplankė septynias Europos sostines, atsidūrė įtakingiausių interneto portalų ir laikraščių skiltyse, televizijų eteryje ir savo gastroles baigė Helsinkio nacionaliniame muziejuje. 

Per tą laiką ją lietė tik vienas žmogus – JAV Smitsono nacionalinio Amerikos istorijos muziejaus kuratorė Karen Lee. Jai patikėta moneta, kurią moteris angliškai vadina „she“ (ji), nors daiktus anglų kalba įprasta vadinti „it“.

„Pažiūrėkite į ją, kokia ji graži. Ji – nacionalinė vertybė ir tikrai niekaip kitaip negalėčiau jos pavadinti.

Tai labai svarbi kelionė jai, nes iki šiol „Dvigubas erelis“ nebuvo palikęs JAV. Tiesiog iki šiol niekas negalėjo pasiūlyti, kaip galėtume ją pademonstruoti ir kartu užtikrinti, kad dieną naktį ji būtų visiškai saugi. Juk ji - nacionalinė vertybė“, - sakė K. Lee.

Šalia K. Lee (ir monetos) 24 valandas per parą budi profesionalūs ginkluoti apsaugos darbuotojai. Oro uostuose K. Lee pasitinka sustiprintos saugumo pajėgos, ji įsodinama tiesiai į saugų automobilį ir važiuoja į miesto muziejų.

Moneta kuriam laikui atsiduria muziejaus saugykloje, kol jai paruošiama specialiai pagaminta 300 kilogramų sverianti vitrina neperšaunamais stiklais, įrengiama signalizacija. Nuo vitrinos nesitraukia ginkluotas apsaugininkas.

Helsinkis – paskutinė roko žvaigždės, monetų Mona Lizos, „Dvigubo erelio“ - stotelė Europoje, ir K. Lee pagaliau gali lengviau atsikvėpti.

Monetos liesti negalima

Helsinkio nacionalinis muziejus nėra labai įspūdingas. Į monetos pristatymą sukviesti ir žurnalistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Salėje stovi 2 metrų aukščio stiklo ir metalo vitrina, uždengta iškilmingumo suteikiančiu juodu audeklu.

Viskas vyksta gana neformaliai – po neilgų įžanginių kalbų Nacionalinio muziejaus Monetų skyriaus vadovas Tuukka Talvio ir K. Lee prieina prie vitrinos ir kartu nutraukia juodą audeklą. Fotoaparatų blykstės, nedidelė psichozė ir dar vienas siurprizas.

„Jeigu jūs prižadate, kad nepagriebsite monetos ir nespruksite iš čia, mes galime šią vitriną atrakinti“, - nusišypso K. Lee.

Moneta labai arti, bet vis tiek negali jos paliesti – ji ne tik už stiklo, bet ir įdėta į specialų apsauginį rėmelį, tad, kai T. Talvio ją paima į rankas, iš tiesų jis laiko rėmelį, o ne pačią monetą.

Galiausiai vitrina užrakinama ir visi eina gerti kavos bei apžiūrinėti toje pačioje salėje stovinčio Suomijos nacionalinio muziejaus stendo su vietinės gamybos motoroleriu ir kitais daiktais. Tarp jų yra ir „Nokia“ telefonas, kuriam beveik 30 metų. Kai kam įdomiau tai.

Beje, monetos, į kurią žiūrėjau, niekada niekas nebuvo įvertinęs ar pardavęs. Ji yra viena iš trylikos išlikusių 1933 metais nukaltų beveik pusės milijono „Dvigubų erelių“.

Tik vienas iš šių „Dvigubų erelių“, bet ne tas, kuris eksponuojamas, buvo parduotas aukcione už rekordinę sumą. Nelengva suprasti, kodėl kažkas dėl auksinės monetos, kuriai nėra nė 80 metų (palyginti, seniausios lietuviškos monetos yra XIV amžiaus, o pati brangiausia lietuviška moneta – 1591 metų auksinis dukatas su Žygimanto Vazos biustu – parduota už 86 tūkst. eurų, t. y. beveik už 300 tūkst. Lt), gali būti verta trijų greičiausių serijinių automobilių pasaulyje - „Bugatti Veyron Super Sport“ kainos.

Lietuvoje už šią kainą būtų galima nusipirkti naujos statybos 100 butų daugiabutį, kuriame vidutiniškai 70 kv. m. ploto butai kainuoja po 300 tūkst. litų.

Tai iš tiesų graži auksinė moneta. Iš tiesų istorinė. Pažiūri į laisvę simbolizuojančios statulos atvaizdą averse - gražu, apeini vitriną iš kitos pusės ir nusistebi, kodėl erelis skrenda aukštyn kojomis (apverstas reversas – visų dolerių monetų savybė). Ji tikrai auksinė ir ne didesnė nei lietuviškoji 5 litų moneta. Tiek tų įspūdžių.

Kirba abejonė ir vis tiek mėginu rasti argumentų, kodėl ji gali būti verta tiek – 7,6 mln. JAV dolerių.

Pirma, tai neeilinė moneta, ji turi neįtikėtiną istoriją, pinigas atsirado tam tikru metu ir gali daug papasakoti – tiek daug, kad moneta laikoma nacionaline JAV vertybe.

Antra, kainą diktuoja rinka. Pasaulyje atsirado žmogus, kuris pasiūlė 7,6 mln. dolerių už šį auksinį „Dvigubą erelį“. Kaina sumokėta, vertė nustatyta.

„Tai nėra tik moneta. Tai istorija. Ji pasakoja apie Didžiąją depresiją, ekonomikos problemas, pinigų sistemą. Ji pasakoja, kodėl dabar nebėra auksinių pinigų, kokie pinigai buvo iki debetinių ar kreditinių kortelių.

Manau, kad dabar pats geriausias laikas ją pristatyti, nes pasaulį sukrėtė krizė – sunkiausia nuo Didžiosios depresijos laikų. Todėl moneta turėtų būti įdomi tiems, kas domisi istorija“, - sakė K. Lee.

Paklausta, ar ji nemano, kad dar po kelių dešimtmečių visiems banknotams ir monetoms vieta bus tik muziejuje, nes pasaulis naudosis vien virtualiais pinigais, K. Lee atsakė neigiamai: „Žmonės iki šiol yra prisirišę prie pinigų ir nori juos jausti, laikyti rankoje.

Pateiksiu pavyzdį – JAV buvo svarstoma atsisakyti 1 cento monetos. Juk ją pagaminti kainuoja 3 centus. Taigi, ji nuostolinga. Tačiau prieš šią idėją sukilo visuomenė. Jie myli tą centą ir nori jį turėti. Tai labai svarbus emocinis ryšis.“ 

Su monetomis anuomet, kai buvo nukaldintas auksinis „Dvigubas erelis“, žmonės turėjo dar didesnį ryšį. Mat tuo metu už 20 dolerių galėjai įsigyti tiek aukso, kiek buvo toje monetoje. Moneta turėjo realią vertę. Tačiau Didžioji depresija viską pakeitė.

Ir būtent šis 20 JAV dolerių „Dvigubas erelis“ buvo tiesioginis šio įvykio, šio lūžio liudininkas. Istorijos pamoka, šiandien verta 7,6 mln. JAV dolerių. Taip prasidėjo šiuolaikinių pinigų istorija.

1933 metų kovo 4-ąją, per patį pasaulio ekonomikos krizės įkarštį - Didžiąją depresiją,  prisiekė JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas. Tuo metu tūkstančiai Amerikos bankų jau buvo patyrę bankrotą.

Panikos apimti amerikiečiai puolė atsiimti savo indėlių ir aukso iš bankų saugyklų. Mažėjant aukso atsargoms, ryškėjo JAV nemokumo požymiai – reikėjo stabilizuoti ekonomiką ir leisti doleriams nuvertėti, tai reiškia, atsieti valiutą nuo aukso.

Esant tokiai padėčiai prezidentas balandžio 5-ąją paskelbė įsaką, pagal kurį amerikiečiai nebegalėjo daugiau kaupti aukso, o auksines monetas privalėjo iškeisti į popierinius pinigus.

Tačiau iki 1933 metų gegužės Filadelfijos monetų kalykla jau buvo paruošusi 445,5 tūkst. aukso monetų, kurių nominalas – 20 dolerių.

JAV prezidentas valstybinei monetų kalyklai nurodė, kad visos šalies aukso monetos būtų perlydytos į luitus. Vien 1937 metų pradžioje Filadelfijos monetų kalykla atidavė savo monetas, kurių vertė siekė 50 milijonų dolerių, tarp jų – ir 1933-iaisiais nukaltus „Dvigubus erelius”. Tik dvi monetos oficialiai buvo perduotos Smitsono muziejui. Viena jų šiandien atkeliavo į turą po Europą. Tais pačiais metais prekiautojas auksu ir brangenybėmis iš Filadelfijos Israelis Swittas pasiūlė 1933 metais nukaltų „Dvigubų erelių“ kai kuriems garsiausiems JAV aukso pardavėjams ir kolekcininkams. 

Dabar Federalinio rezervų banko Niujorko skyriuje eksponuojamą monetą I. Swittas perleido pirkėjui iš Teksaso, šis ją už 1575 dolerius pardavė Egipto karaliui Faroukui.

Moneta trumpam atsirado 1954 metais, kai per varžytines Kaire buvo pardavinėjami nuversto Egipto karaliaus Farouko daiktai. Bet specialiosios tarnybos vėl išleido jį iš akių.

Moneta vėl atsirado Niujorke, kai numizmatų tarpininkas mėgino ją parduoti. Specialiųjų tarnybų agentai monetą konfiskavo.

Po ilgai trukusių ginčų JAV iždo departamentas nusprendė parduoti šią monetą iš varžytinių. Nuspręsta, kad tai bus vienintelis 1933-iųjų „Dvigubas erelis“, oficialiai perleistas į privačias rankas. Likusios monetos, žinomos ar nežinomos, bus JAV vyriausybės nuosavybė.

2002 metais moneta pateikta „Sotheby’s” aukcionui. Pradinė monetos kaina buvo 2,5 mln. dolerių. Po šešių minučių „Dvigubas erelis” jau už 6,5 mln. dolerių ir 15 proc. komisinių (iš viso 7,6 mln. JAV dolerių) atiteko anoniminiam pirkėjui.

Tai buvo dvigubai didesnė kaina, nei kada nors iki tol pasaulyje kas nors mokėjo už vieną monetą. Kalbama, kad monetą įsigijęs anoniminis amerikietis nėra kolekcionierius, jį domino tik vienintelė moneta - „Dvigubas erelis“.

Kolekcionieriaus I. Switto anūkai seife rado dar 10 monetų, jas JAV vyriausybė paskelbė savo nuosavybe. Dėl jų jau ne vienerius metus vyksta teismo procesas. JAV vyriausybė įsitikinusi, kad šios monetos yra jos nuosavybė. Kolekcionieriaus giminaičiai nesutinka.