Adrianas Vasquezas su dviem draugais beveik prieš mėnesį trijų metrų ilgio motorine valtimi išplaukė žvejoti į Ramųjį vandenyną ir negrįžo. 28 dienas atvirame vandenyne praleidęs jaunuolis buvo surastas Ekvadoro vandenyse - už 1000 kilometrų nuo vietos, kur su bičiuliais žuvavo. Jis vienintelis išgyveno.
A. Vasquezą komercinis žvejų laivas rado praėjusį penktadienį. Sekmadienį jis buvo perduotas Ekvadoro pakrantės patruliams, kurie parplukdė jaunuolį į krantą. Vaikinas buvo labai išsekęs ir netekęs daug skysčių. Kiek atsigavęs jis sunkiai prisiversdamas papasakojo savo išgyvenimo istoriją, rašo "CBS News".
Kai vasario 24 dieną A. Vasquezui draugai pasiūlė plaukti pažvejoti ir, pardavus laimikį, susižerti papildomo pinigėlio, vieno pakrantės viešbučio kambarių tvarkytoju dirbęs vaikinas nudžiugo ir nė akimirkos nedvejojo.
Žvejyba sekėsi puikiai. Gerai nusiteikusi trijulė apie 18 val. vakaro patraukė namo. Jie jau matė krantą, kai staiga sugedo valties motoras. Vaikinų pastangos jį pataisyti buvo bergždžios. Žvejams teko nuleisti rankas ir likti dreifuoti atvirame vandenyne.
Pirmomis dienomis kompanija maitinosi laimikiu, kurį pagavo žvejodami. Tačiau ledas, šaldęs sugautas žuvis, greitai ištirpo ir maistas sugedo. Jiems teko misti tuo, kas pakliūdavo į jų turėtą tinklą. Vaikinai turėjo didelę talpą vandens ir jį taupė.
Su kiekviena valtyje praleista diena paklydėlių ūpas blogėjo, viltys išsigelbėti mažėjo.
Baigiantis antrai savaitei vyriausias iš pasiklydusiųjų - 24 metų Oropecesas Betancourtas – nustojo valgyti ir gerti. Kovo 10 dieną jis mirė. Po trijų dienų jo kūnas ėmė gesti, ir A. Vasquezas išmetė jį į jūrą.
Antrasis pakeleivis – šešiolikmetis Fernando Osorio – mirė kovo 15 dieną, taip pat veikiausiai nuo
dehidratacijos, nudegimo saulėje ir šilumos smūgio. Po trijų dienų A. Vasquezas išmetė ir jo kūną.
Tuomet pasibaigė ir paskutiniai geriamo vandens likučiai. Maža to, visos dienos buvo karštos ir saulėtos.
Kovo 19 dieną, kai vaikinas jau buvo arti mirties, ėmė lyti. Jaunasis žvejas sugebėjo surinkti 15 litrų vandens. Jį gerdamas ir valgydamas žalias žuvis, A. Vasquezas plūduriavo dar penkias dienas, kuomet jį pastebėjo vienas komercinio žvejybos laivo darbuotojas.
Vos atsidūręs ant denio, A. Vasquesas paprašė telefono, kad galėtų du kartus paskambinti. Pirmiausia jis susisiekė su savo motina. Antrasis skambutis buvo skirtas viešbučio, kuriame jaunuolis dirbo, vadovui. Jam vaikinas paaiškino, kodėl tiek dienų neatėjo į darbą.
Kuomet žvejai sekmadienį perdavė A. Vasquezą pakrantės patruliams, šiems susidarė įspūdis, kad aštuoniolikmetis sunkiai suprato, kas aplink jį vyksta.
Kai vaikino organizme buvo atstatyti skysčiai, po 7 valandų miego jis pabudo alkanas. Po truputį sugrįžo jo reakcijos.
Tačiau panamietis iki šiol lieka tylus, kai jo klausia jo apie žuvusius draugus. „Jam labai sunku apie tai kalbėti“, - pastebėjo Ekvadoro pareigūnai.