Laiškai yra adresuoti Gianfranco
Ivancichui - jaunam italui, su kuriuo E. Hemingway'us susipažino
Kuboje 1949-aisiais.
Viename iš laiškų žymusis rašytojas aprašo savo sielvartą, kai
buvo priverstas užbaigti savo katino kančias po to, kai dvi jo
kojos buvo sulaužytos nelaimingo atsitikimo kelyje metu.
„Yra tekę nušauti žmogų, bet niekada nieko, ką pažinojau ir mylėjau vienuolika metų“, - laiške rašė E. Hemingway'us.
15-os laiškų rinkinys bus eksponuojamas J. Kennedy
memorialinėje bibliotekoje Bostone.
Viename iš laiškų E. Hemingway'us rašė ir apie turistus, kurie į
jo vilą Kuboje atvyko tą pačią dieną, kai jis buvo priverstas
nutraukti savo augintinio gyvybę.
„Rankose tebelaikiau šautuvą ir paaiškinau, kad jie atvyko
netinkamu metu, todėl turėtų būti supratingi ir pasišalinti“, -
rašoma laiške.
E. Hemingway'us toliau rašė, kad vienas iš nekviestų svečių
atsakė: „Atėjome pačiu įdomiausiu metu. Kaip tik laiku, kad
pamatytume, kaip didysis Hemingvėjus verkia, nes turi nušauti
katiną“.
Karo veterano E. Hemingway'aus kūryboje ryškios vyriškos temos,
tokios kaip žvejyba, medžioklė ir korida.
Savo laiškuose rašytojas taip pat užsiminė, kad dėl jo darbo
nukentėjo laiškų rašymo įgūdžiai.
„Norėčiau rašyti tokius puikius laiškus kaip tu. Galbūt taip
yra todėl, kad išsisemiu kituose rašiniuose“, - rašė E. Hemingway'us.
Rašytojas mirė 1961-aisiais nuo paties sukeltų šautinių žaizdų.