1. Sniego žmogaus lavonas
Du amerikiečiai iš Džordžijos valstijos 2008 m. sugebėjo apgauti netgi autoritetingas žiniasklaidos priemones, kaip CNN, paskelbę, kad rado sniego žmogaus lavoną. Vyrukai surengė spaudos konferenciją, kurioje pasakojo radę mirusio sniego žmogaus kūną šiaurinės Džordžijos miškuose, nufotografavę ir paėmę jo DNR.
„Buvo labai baisu“, - sakė 31 metų Rickas Dyeris, organizuojantis turistinis keliones pagal sniego žmogaus pėdsakus.
Vyras kartu su kolega Matthew Whittonu teigė minėtoje vietoje miškuose pamatęs dar tris negyvas būtybes. Radinį amerikiečiai teigė iš miško atitempę į Džordžiją.
Akimirksniu pasaulį apskriejo negyvo „sniego žmogaus“ nuotrauka. Joje matomas gyvūnas, panašus į gorilą, gulintis šaldiklyje.
„Daugelis sako, kad tai - klastotė, kad nuotraukoje - beždžionės kostiumas. Tačiau jie nebuvo tą akimirką, kai aš prakaituodamas tempiau tą daiktą per miškus“, - teigė R. Dyeris.
Sniego žmonių tyrinėtojas iš Kalifornijos vyrukams už „kūną“ sumokėjo 50 tūkst. JAV dolerių, ir tik po to apsižiūrėjo, kad šaldiklyje ne kūnas, o lede supakuotas karnavalinis kostiumas. Apgavikams iškelta byla, vienas iš vyrukų, dirbęs policininku, buvo atleistas iš darbo.
2. Vaivorykštinė pelėda
Vienas pačių naujausių interneto pokštų, pasirodęs 2012 m. likus vos keletui dienų iki balandžio 1-osios – pranešimas apie vakarinėje JAV dalyje ir kai kuriose Kinijos dalyse gyvenančią itin retą vaivorykštinių pelėdų rūšį. Toledo universiteto zoologe dr. Claudia Weatherfield prisistatantis pokštininkas teigia, kad vaivorykštinė pelėda dėl spalvingų plunksnų XX a. pradžioje buvo beveik išnaikinta.
Vaivorykštinės pelėdos kūnas, esą, yra apie 44 cm ilgio, ir tai ne naktinis paukštis, kaip dauguma pelėdų, o vakarinis. Pasak „mokslininkės“, pelėda labai reaguoja į muziką, ypač disko stiliaus.
Iš tiesų neegzistuoja nei vaivorykštinė pelėda, nei zoologė ar biologė Claudia Weatherfield. Nuotraukoje pavaizduota ruožuotoji pelėda (strix varia), nuspalvinta skaitmeniniu būdu.
3. Kremvax
Tai buvo bene pirmasis istorijoje internetinis pokštas. Jis buvo paskleistas 1984 m. balandžio 1-ąją – interneto „akmens amžiaus“ laikais. Virtualios žinučių siuntimo sistemos „Usenet“ tinkle kilo tikras sąmyšis, kai buvo paskelbta, kad prie tinklo jungiasi ir Sovietų Sąjunga. Žinutė, kurios autorius prisistatė kaip tuometinis SSRS vadovas Konstantinas Černenka (adresas - chernenko@kremvax.UUCP) daugelį šokiravo. Žmonės JAV netgi susirūpino dėl šalies saugumo. Žinutė sulaukė daugybės reakcijų, bet po poros savaičių jos autorius prisipažino, kad tai tebuvo pokštas.
Beje, po šešerių metų SSRS iš tiesų prisijungė prie „Usenet“ tinklo. Negana to, tuo pačiu vardu, kaip sugalvojo balandžio 1-osios pokštininkas - „kremvax“. Galūnė „vax“ buvo pasirinkta, nes tuo metu serveriais tarnaudavo kompiuteriai VAX.
4. Montoko pabaisa
Montoko pabaisos istorija ne visai išlaužta iš piršto. Ji prasidėjo, kai 2008 m. liepą „pabaisos“ nuotrauką išspausdino vietinis Niujorko Montoko rajono laikraštis. Negyvo padaro kūnas buvo rastas bangų išmestas į paplūdimį. Niekas negalėjo pasakyti, koks tai gyvūnas – jis atrodė labai keistas. Montoko pabaisa tapo tikra interneto sensacija, apaugusi gausybe istorijų. Jai buvo sukurtas net specialus interneto puslapis.
Ir šiandien nėra aišku, kokio gyvūno maita iš tiesų tai buvo. Nežinoma, kas nutiko su pačiu kūnu. Internete tyrinėjant nuotrauką buvo spėliojama, kad tai galėjo būti meškėnas, kapibara, bokserių veislės šuo ar netgi jūrinis vėžlys be kiauto. Vienas autoritetingas zoologas pagal gyvūno dantų ir priekinių letenų formą nustatė, kad tai meškėnas, tokią keistą formą įgavęs dėl irimo ir dėl vandens poveikio.
5. Kaip įkrauti „iPod“ su svogūnu
Svetainė „Household Hacker“ 2007 m. apgavo daug lengvatikių, paskleidusi virusu apkrėstą vaizdo įrašą, kuriame buvo demonstruojama, kaip įkrauti „iPod“, nenaudojant nieko, išskyrus svogūną ir stiklinę sportininkų gėrimo „Gatorade“.
Vaizdo įrašas pasirodė toks įtikinantis, jog sugundė daugybę žmonių pabandyti prijungti savo elektronikos prietaisus prie daržovių. Žinoma, visiems jiems teko nusivilti.
6. Derbišyro fėja
Butaforijos gamintojas Danas Bainesas iš Anglijos, Derbišyro 2006 m. sumanė labai įtikinantį balandžio 1-osios pokštą. Pagaminęs „fėjos“ lavoną, jis įdėjo jo nuotrauką į savo interneto puslapį ir „eBay“. Gamindamas „lavoną“ jis persistengė ir padarė pernelyg tikrovišką. Pasižiūrėti į negyvą fėją jo puslapyje ateidavo daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų per dieną.
Netgi kai D. Bainesas prisipažino pajuokavęs, žmonės juo nepatikėjo. Žmonės rašė jam elektroninius laiškus kaltindami baldymu nuslėpti tiesą. Kai kurie tvirtino ir patys matę panašių dalykų, o vienas liepė kuo greičiau grąžinti palaikus į palaidojimo vietą arba susitaikyti su baisiomis pasekmėmis.
7. Billas Gatesas duos jums pinigų
Tikra tiesa, kad Billas Gatesas kai kuriems žmonėms duoda pinigų per savo ir žmonos Melindos vardo fondą. Tačiau visiška netiesa, kad jis duos jums pinigų už laiško persiuntimą, neva išbandant naują „Microsoft“ elektroninio pašto sekimo programą.
Toks juokelis cirkuliuoja jau nuo 1997 m., bet tebėra „gyvas“ dar ir šiandien. Kitas to paties juokelio variantas – kad kiekvienas persiųstas laiškas padidins pinigų, skiriamų kokiam nors labdaringam tikslui, sumą.
8. Vorai kupranugariai Irake
2004 m. elektroniniu paštu pradėjo cirkuliuoti laiškas, raginantis užjausti Irake esančius karius ne dėl to, kad jie yra karo zonoje, toli nuo savo šeimų, o dėl to, kad jiems tenka susidurti su baisiais priešistoriniais vorais. Laiške teigiama, kad šie vorai gali bėgti 40 km/h greičiu, pašokti keletą metrų į orą ir užaugti iki 20-25 cm ilgio.
Tokie teiginiai daug ką įtikino, nes kartu su laišku buvo siuntinėjama nuotrauka, kurioje JAV kariūno laikomas voras atrodo žmogaus pėdos dydžio. Tačiau nors vadinamieji vorai kupranugariai, arba solpūgos, yra išties pakankamai dideli ir gali išvystyti nemažą greitį, jie nė iš tolo neprilygsta tam, kas rašoma laiške. Nuotrauka nėra klastotė, tačiau nufotografuota tokiu kampu, jog voras joje atrodo gerokai didesnis, nei yra iš tiesų.
Iš tiesų solpūgos gali užaugti iki 7 cm ilgio, bėgti iki 10 km/h greičiu ir iššokti iki metro. Šie voragyviai neturi nuodų liaukų, todėl nepavojingi žmogaus gyvybei. Tiesa, stambesni vorai gali gana skaudžiai įkąsti, net iki kraujo, ir į sužeistą vietą gali įsimesti infekcija.
9. Šuo Heraklis
Elektroninis laiškas su tariamai didžiausio pasaulyje šuns nuotrauka pradėjo atakuoti pašto dėžutes 2007 m. Buvo teigiama, kad anglų mastifas Heraklis sveria 150 kg ir yra beveik arklio aukščio. Prie laiško pridėta nuotrauka, regis, patvirtino tokį teiginį. Šuns savininkas ponas Flynnas neva teigė: „Aš šėriau jį normaliu maistu, bet jis vis augo... augo... ir augo“.
Pažymėtina, kad šuo, vardu Heraklis, tikrai buvo kartą pripažintas didžiausiu pasaulio šunimi, tačiau tai tikrai ne tas pats šuo, kuris užfiksuotas nuotraukoje.
Nuotrauka yra programa „Photshop“ sukurta klastotė. Šuns dydis maždaug dvigubas, nei galėtų būti pagal veislės standartą. Pažymėtina, kad nuotraukoje – neapolietiškas mastifas, o ne anglų, kaip teigiama laiške.
10. Piratų medžioklės kruizai prie Somalio
2009 m. pasirodė skelbimų apie organizuojamus kruizus ekstremalių pojūčių mėgėjams prie Somalio krantų, kur knibždėte knibžda piratų. Septynių adrenalinu persunktų dienų kruizas prabangiu laivu, esą, prasideda Džibučio mieste prie Adeno įlankos, o baigiasi Kenijos Mombasos mieste. Organizatoriai garantuoja, kad bent du kartus per visą kruizą laivą pabandys pulti piratai – o tada kruizo dalyviai gaus progą teisėtai į juos pašaudyti tikrais ginklais.
Kainos už pasiplaukiojimą tarp piratų asmeniui svyruoja nuo 5,2 tūkst. iki 6,9 tūkst. JAV dolerių. Kruizo dalyviai piratų medžioklei kviečiami pasiimti savo ginklų arsenalą, bet tokio neturint siūloma ginklų išsinuomoti čia pat, laive, ir kiekvieną popietę smagintis vakarėliuose su šaudymo į skrendančius ir stovinčius taikinius varžybomis. Tarp siūlomų išsinuomoti ginklų – automatai M-16, AK-47 bei Barrett M-107, naktinio matymo prietaisai.
„Bet smagiausia, žinoma, taikytis į pačius piratus“, - teigia kruizo organizatoriai, prisistatantys kaip korporacijos „Halliburton“ padalinys „Cheney Industries“. Kruizo tikslas – plaukioti prie Somalio krantų ir laukti, kol laivą užpuls piratai. Organizatoriai garantuoja, kad per septynias kruizo dienas įvyks bent du piratų pasikėsinimai. Priešingu atveju kiekvienam keleiviui atplaukus į Mombasą žada išmokėti po 1 tūkst. JAV dolerių kompensaciją.
„Kaip mes galime tai garantuoti? Mes plaukiojame 5 mazgų greičiu 12 jūrmylių atstumu nuo Somalio krantų. Taigi, tarptautiniuose vandenyse, bet piratai ten vis vien neturi jokių teisių. Faktiškai mes tris kartus praplaukiame per pačią pavojingiausią sritį, kad užsitikrintume, jog Somalio piratų laivai mus tikrai pastebės.
Visa tai kartojame penkias dienas, iš viso tris kartus pilnai praplaukdami visą Somalio pakrantę. Naktimis laivas būna visas apšviestas, kas penkias minutes šaudomi fejerverkai, garsiai leidžiama disco muzika, kad būtų atkreiptas maksimalus dėmesys“, - teigia organizatoriai.
Reklamuojant kruizą, pateikiami netgi jau jame pabuvojusių dalyvių įspūdžiai.
„Šeši užpuolimai per keturias dienas – tai daugiau, nei aš tikėjausi, - sako Fredas D. iš Cincinačio, JAV. - Aš sumedžiojau tris piratus, mano žmona nukalė du, o mano 12 metų sūnus su mini šautuvu nuskandino dvi valtis. Šis nuostabus kruizas patiko visai mūsų šeimai“.
„Piratų – 0, keleivių – 32! Nieko sau kelionė! Negaliu jos rekomenduoti!” - piktinasi Benas L. iš Betesdos.
„Man nebuvo itin smagu, nes esu skraidęs sraigtasparniu Vietname. Galite nebijoti, kad jus nušaus piratai. Su tuo šlamštu, kuriuo jie šaudo, ir apgailėtinu taiklumu jie niekada neprisiartins prie laivo“, - teigia Danas J. iš Denverio.