Va šitaip prisėsti ir pasigėrėti savo darbo vaisiais jis gali ne kasdien. 42 metų spermos donoras įtemptai dirba, siekdamas padėti susilaukti vaikų jų neturinčioms vienišoms moterims, lesbiečių poroms ar nevaisingų vyrų žmonoms. Vyriškiui nepriimtinas anonimiškas spermos tiekimas. Jis pageidauja susipažinti su būsimų vaikų motinomis ir sperma jas aprūpinti tiesiogiai.
„Der Spiegel“ žurnalistė Barbara Hardinghaus su E. Houbenu susitiko Berlyno „Shonefeld“ oro uoste. Stambokas vyras su akiniais ir beisbolo kepuraite nėra labai išvaizdus. Tačiau jo sperma – itin gyvybinga. Be to, moterims patinka ramus, neįkyrus jo būdas.
Susitikęs su žurnaliste, E. Houbenas nuolat žvilgčioja į laikrodį, nes skuba aplankyti moterį, su kuria yra susitaręs dėl reprodukcinio proceso. Jie susipažino interneto svetainėje spermaspender.de. Čia anketas užpildo trokštantys susilaukti vaikų ir norintys jiems padėti asmenys.
Olandas, tiesą sakant, jau senokai važiavo susitikti su moterimi. Jos dažniausiai atvyksta pas jį pačios. Tačiau šįkart situacija išskirtinė: tapti motina trokštančiai moteriai šiandien 11-oji ciklo diena, t. y. dvi dienos iki ovuliacijos, ir ji neturi kam palikti savo kačių.
Ji laukia savo mažame butelyje priešingoje sostinės pusėje. Ji pripūtė oro čiužinį svetainėje ir apsivilko patrauklius apatinius drabužius.
Informaciją apie savo vaikus veda į „Excel“ lentelę
E. Houbenas jau turi tris vaikus Berlyne. Likusieji 79 gyvena kituose miestuose ir kitose šalyse, tarp jų – Belgija, Italija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija ir Ispanija. Vyriškis suvedė savo atžalų vardus, gimimo datas ir lytis į „Excel“ lentelę savo kompiuteryje namuose. Vyriausiam vaikui dabar beveik devyneri, o jauniausiam – vos 2 mėnesiai.
Olandas yra paskaičiavęs, kad maždaug 80 procentų moterų, kurias jis pabando apvaisinti, susilaukia jo vaiko. „Tai mano pasisekimo rodiklis“, - sako jis.
Dešimt moterų, pastojusių nuo E. Houbeno yra medikės. Istorikui svarbu, kad moterys būtų išsilavinusios. Jos taip pat turi būti sveikos. Jokių narkotikų ar ŽIV. Jokio hepatito B ar C, jokios gonorėjos ar kitų lytiniu keliu plintančių ligų. Jokių susirgimų, kuriuos sukelia bakterijos, pavyzdžiui, chlamidijos. „Tai yra mano sąlygos“, - atvirauja spermos donoras.
Vyras reikalauja iš moterų medicininių dokumentų, įrodančių, kad jos yra sveikos. Jis joms nusiunčia duomenis apie savo sveikatą, įskaitant informaciją apie savo sėklos gyvybingumą, vadinamąją spermiogramą.
Jeigu mililitre spermos yra mažiau nei 20 milijonų spermatozoidų, potencialus donoras nelaikomas perspektyviu. Geresnių rezultatų galima tikėtis, jeigu spermatozoidų skaičius mililitre siekia 80 – 100 milijonų. E. Houbeno spermoje jų – 100 milijonų. „Ar 110“, - patikslina šypsodamasis.
Pokalbio su produktyviuoju olandu metu straipsnio autorė kartu su juo važiuoja autobusu norinčios pastoti vokietės namų link. Žurnalistė pastebi, kad E. Houbenas nepaiso pakeleivių ir apie savo užsiėmimą kalba garsiai ir su pasididžiavimu, tarsi kepėjas ir pasakotų apie puikų pyrago receptą.
Dirbtinio apvaisinimo procesas – brangus ir sudėtingas
E. Houbeno paslaugomis besinaudojančios moterys išvengia ilgo ir sudėtingo oficialaus dirbtinio apvaisinimo proceso.
Vokietijos gydytojai yra išleidę 36 puslapių brošiūrą, kurioje pateikiamos gairės šio proceso kokybės užtikrinimui.
Pagal minėtas gaires būsimos motinos turi būti heteroseksualios ir, pageidautina, ištekėjusios. Jų tapatybės donorams neatskleidžiamos.
Donoras turi būti jaunesnis kaip 40 metų. Jis turi pereiti griežtą medicininį patikrinimą, ištiriama jo sperma, kuri turi atitikti „minimalius reikalavimus“, t. y. 10 nustatytų spermos kokybės kriterijų. Visi šie duomenys dokumentuojami ir saugomi archyve 30 metų.
Spermos bankai iš moterų už apvaisinimą ima po 3-4 tūkstančius eurų, o donorams, kurie paprastai yra studentai, moka po 100 eurų už vieną spermos porciją.
Praeina maždaug pusmetis nuo kreipimosi į spermos banką iki tos akimirkos, kai įvyksta pirmasis bandymas.
Maždaug 1400 vokiečių moterų kasmet pastoja su oficialių įstaigų pagalba. Tačiau kita dalis rašo elektroninius laiškus E. Houbenui iš Mastrichto, kur joms nekeliami beveik jokie reikalavimai. Vyriškis yra išeitis toms, kurios turi mažai laiko, mažai pinigų ar neatitinka spermos bankų potencialiai motinai keliamų reikalavimų.
Įstatymų leidėjams Vokietijoje neįdomu, kaip buvo pradėtas vaikas. Nėra jokių įstatymų, ribojančių skaičių vaikų, kurių gali susilaukti vienas asmuo. Edas yra didžiulės šeimos tėvas ir tai neprieštarauja jokiems teisės aktams.
Vis dėlto jis rizikuoja. Nors vyras su savo vaikų motinomis sudaro sutartis, kuriose jis atsisako visų savo kaip tėvo teisių, o moterys atsižada reikalauti iš jo įsipareigojimų, pavyzdžiui, alimentų mokėjimo. Tačiau jeigu kokia nors moteris sugalvotų kreiptis į teismą dėl jo kaip tėvo pareigų nevykdymo, visi šie privatūs susitarimai taptų niekiniais. Jos galėtų iš E. Houbeno išsireikalauti pinigų savo vaikų išlaikymui. Taip pat ir paaugęs sūnus ar duktė galėtų reikalauti iš tėvo finansinės paramos.
Prašo padengti kelionės išlaidas ir pamaitinti
E. Houbenas sako, kad jis dirba patį natūraliausią darbą pasaulyje. Gyvulių ūkiuose šis procesas vadinamas natūraliu poravimusi, t.. y. dauginimusi biologiškai užprogramuotu būdu.
„Būsimoji motina nebuvo patenkinta. Ketiname pabandyti dar kartą šiandien dienos metu“, - kitą rytą žurnalistei raportavo E. Houbenas.
Pasak jo, jiedu vieną bandymą atliko ryte. Dėl to E. Houbenui teko anksti atsikelti. Būsimoji motina pašėrė kates, pagamino pusryčius ir išvirė kavos. „Ar eisime į miegamąjį?“, - po pusryčių paklausė ji.
E. Houbenas negalėtų atsakyti, kiek kartų gyvenime bandė apvaisinti moteris. Jis susitinka su 10 -15 klienčių per mėnesį.
Šiuo amatu olandas pradėjo verstis būdamas 29 metų. Vyras neturėjo merginos, tačiau troško turėti šeimą. Jis žinojo, kad kai kurios moterys, netgi poros, yra atsidūrusios panašioje situacijoje.
Tuomet E. Houbenas nuėjo į olandų vaisingumo kliniką ir davė spermos. Per keturis metus jis davė tiek spermos, kad jos pakako 25 gyvybėms užmegzti. Pagal įstatymus jis nebegalėjo daugiau būti donoru, bet sustoti nenorėjo. Taigi kreipėsi į vieną kliniką Belgijoje. Vakarais, atisėdęs prie kompiuterio, jis tęsė savo misiją. Pagaliau internete rado svetainę, skirtą lesbiečių poroms, kurios norėjo susilaukti vaikų. Joje taip pat lankosi moterys, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti apvaisintos oficialiose klinikose.
Pirmą kartą tėvu istorikas tapo beveik prieš devynerius metus Berlyne. Su būsimo vaiko motina jis susitiko miestelyje, įsikūrusiame netoli Amsterdamo, kur ir pradėjo savo kūdikį.
Nors daugelis E. Houbeno tipo spermos donorų savo paslaugas teikia anonimiškai ir už tam tikrą mokestį, šio rašinio herojui toks būdas neatrodė priimtinas. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas nelaukdamas, kol suaugs ir galės kreiptis į spermos donoro duomenis saugančią įstaigą.
Jis neima pinigų iš moterų, tik prašo, kad jos padengtų jo kelionės išlaidas ir pamaitintų.
Gyvena pagal mėnesinių ciklą
Kitą dieną žurnalistė susitiko su moterimi, kurią ką tik lankė E. Houbenas. Liekna blondinė rudaakė sutiko kalbėtis, neatskleisdama savo pavardės.
„Vakar buvo gana įtempta situacija“, - droviai šypsodamasi prisipažino. Pirmasis bandymas vakar ryte pavyko visai neblogai, tačiau popiet nesisekė. „Jis jau buvo praradęs formą“, - paaiškino.
Moteris susilaukti vaiko nori pastaruosius penkerius metus. Per tą laiką ji kone tapo proceso eksperte.
„Kai kurie žmonės sako, kad to nereikėtų daryti du kartus tą pačią dieną. Bet jeigu darai du kartus, tai reiškia, kad sperma kūne išlieka penkiomis valandomis ilgiau“, - aiškina blondinė, pridurdama, jog tai padidina tikimybę pastoti.
Vokietė, siekdama sėkmingai pastoti, atsisakė alkoholio, pakeitė dietą, į kurią įeina daugiau riebalų. Ji taip pat pasisako už „natūralų metodą“. Po kiekvieno akto ji guli ant nugaros 15 minučių, kad spermatozoidai užtikrintai prasiskverbtų į gimdą.
„Šiuo klausimu esu absoliučiai pragmatiška“, - tvirtina moteris. Ji turi nustačiusi sekso taisykles. Ji su spermos donoru bučiuojasi, bet atsisako užsiimti su juo sekso žaidimais. Ji pasipuošia dailiais apatinukais, bet ne pačiais geriausiais. Po sueities moteris kalbasi su vyru tas 15 minučių, kurias praleidžia gulėdama ant nugaros.
Pašnekovė praeityje turėjo keletą vaikinų, bet nenorėjo su jais kurti šeimos. Kai jai suėjo 30, molekulinės biologijos žinovė panoro turėti vaikų, bet potencialaus tėvo nebuvo.
„Ar tikrai nori laukti, kol pasirodys Ponas Tas?“, - paklausė ji savęs ir tėvo savo vaikui ėmė ieškoti internete, kol galiausiai atklydo į svetainę spermaspender.de.
Iš pradžių ji išsirinko policininką, kuris turėjo du vaikus. Tačiau moterį suerzino, kad spermos donoras nuolat nori susitikinėti automobilių stovėjimo aikštelėse, net ir tomis dienomis, kada ji nevaisinga.
Tada buvo architektas, bet jis per daug prakaitavo. Dar šmėžavo salsos šokėjas, bet šis buvo nepatikimas.
O Edas – kitoks. Ji pirmą kartą su juo susitiko pernai gruodį ir nuo to laiko matosi kas keturias savaites. Edas – patikimas, turi šiltus jausmus, žino, kaip kalbėti apie meilę. Iki tol ji nebuvo to patyrusi nei su donorais, nei su buvusiais vaikinais, netgi su savo tėvais.
Nuo tada, kai pirmą kartą sutiko Edą, moteris nesilanko naktiniuose klubuose ir neieško partnerio, su kuriuo galėtų praleisti likusį gyvenimą. Ji tik laukia Edo, gyvendama pagal savo menstruacijų ciklą.
„Edas toks neproblematiškas. Tu jo net nepastebi“, - su žurnaliste įspūdžiais dalijosi vokietė ir vėl grįžo prie nemalonumo, kuris juos ištiko vakar popiet.
Ji žinojo, kad E. Houbenas turi išskristi 18 valandą. Moteris išgirdo, kaip bažnyčios varpas muša ketvirtą dienos. Ji persigalvojo ir nusprendė, kad patikimiau bus spermą išprašyti rankiniu būdu. Kai indelis buvo pripildytas, ji įvyniojo jį į rankšluostį, uždėjo ant radiatoriaus, šoko ant dviračio ir nulėkė į vaistinę nusipirkti švirkšto. Parvažiavo namo ir į jį sutraukė spermą. „Tuomet jį labai lėtai įsidėjau ir pasirūpinau, kad patirčiau orgazmą“, - atviravo pašnekovė, pridurdama, kad orgazmas taip pat didina tikimybę pastoti.