Penktadienį monetų kalyklos gamykloje Vinipego mieste vyks iškilminga ceremonija, skirta šiam įvykiui paminėti. Ceremonijoje dalyvaus šalies finansų ministras Jimas Flaherty.
Sprendimas išimti iš apyvartos 1 cento monetas buvo priimtas po to, kai Kanados valdininkai nusprendė, kad išlaidos monetų, retai naudojamų atsiskaitymų operacijose, kalimui yra per didelės. Pasak šalies finansų ministro, 1 cento monetos gamybos kaina viršija jos nominalą 1,6 karto. Be to, dėl tokio sprendimo laimės verslas ir bankai, kurie kasmet išleidžia apie 150 mln. dolerių tokioms monetoms transportuoti.
Per pastaruosius penkerius metus Kanados karališkoji monetų kalykla pagamino 7 tūkst. tonų 1 cento monetų. Kasmet iš šalies biudžeto išleidžiama apie 11 mlrd. dolerių 1 cento monetų gamybai. Tuo tarpu daugelis gyventojų tokias monetas saugo namie, išmeta, pameta arba sugadina, užuot panaudoję atsiskaitymuose.
Kanados valiuta - Kanados doleris - buvo paleista į apyvartą 1858 metais. Kanados dolerį sudaro 100 centų. Kanados centas laikomas viena gražiausių monetų pasaulyje.
Metalinių centų gamyba valstybėms kainuoja brangiau už jų nominalą. Tačiau centriniai bankai juos išleidžia, nes monetų galiojimo terminas daug ilgesnis nei banknotų. Vis dėlto dėl augančių kainų smulkiausio nominalo pinigų gamyba tampa beprasmiška.
Pastaraisiais metais savo smulkiausių monetų atsisakė daugelis šalių, tarp jų - Švedija, Suomija, Norvegija, Prancūzija, Ispanija PAR, Šveicarija, Brazilija ir Naujoji Zelandija. Austrija ir Naujoji Zelandija suskubo atsikratyti 2 centų monetų, o Didžioji Britanija atsisveikino su pusės penso moneta (100 pensų sudaro Didžiosios Britanijos svarą sterlingų). 2010 metais Rusija atsisakė 1 ir 5 kapeikų nominalo monetų.