Pasirodo, demokratiniame Vakarų pasaulyje vis daugiau vyrų buriasi į aktyvistų grupes, kovojančias už stipriosios lyties teises. Jie tvirtina, kad yra diskriminuojami ir reikalauja, kad padėtis pasikeistų. Tad kokios problemos jiems neduoda ramybės? Šį klausimą narplioja BBC žurnalistas Tomas de Castella.
Vyrai skriaudžiami?
Bene dažniausiai vyrų teisių gynėjai mini nevaržomą šaipymąsi iš stipriosios lyties atstovų. Pasak jų, vyrai žiniasklaidoje dažnai pašiepiami. Esą negalima net įsivaizduoti, kas įvyktų, jeigu būtų formuojamas toks moterų įvaizdis.
Vyrų teises ginantiems aktyvistams pritaria ir Keiptauno universiteto filosofijos katedros vedėjas Davidas Benataras. Savo naujoje knygoje „Antrasis seksizmas“ (The Second Sexism) filosofas teigia, kad vyrai yra diskriminuojami daugybėje gyvenimo sričių: nuo mokyklų iki vyriausybės ir teismų.
Pasak mokslininko, visame pasaulyje į armiją šaukiami paprastai tik vyrai, jie dažniau tampa smurto aukomis ir praranda teisę globoti savo vaikus.
D. Benataras atkreipia dėmesį, kad daugelyje valstybių vaikų globos bylos dažniausiai baigiasi vyrų nenaudai.
Pasak jo, išsilavinimas yra dar viena sritis, kurioje vyrams tenka vilktis moterims iš paskos. 2009 metais buvo atliktas tarptautinis tyrimas, kurio metu buvo vertinamos moksleivių žinios. Tuomet paaiškėjo, kad visose išsivysčiusiose šalyse skaitymo įgūdžių atžvilgiu visi berniukai atsiliko nuo mergaičių maždaug metais. Pasak D. Benataro, šiuo metu bakalauro laipsnį įgyja daugiausia moterys.
„Kai nepakankamas skaičius moterų įmonėse užima generalinio direktoriaus pareigas, tai laikoma diskriminacija. Bet kai berniukai atsilieka mokyklose, kai 90 procentų kalinčių asmenų yra vyrai, niekam nekyla minčių, kad tai gali būti vyrų diskriminavimas“, - savo požiūrį dėstė filosofas.
D. Benataras daro išvadą, kad jeigu mes norime pasiekti lyčių lygybę, tokiu atveju į vyrų diskriminavimą reikia žvelgti taip pat rimtai, kaip ir į seksizmą, nukreiptą prieš moteris.
Keičiasi ir atlyginimai
Vienas iš lyčių lygybės rodiklių – atlyginimas, kurį gauna vyrai ir moterys už tą patį darbą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje moterys teisininkės per metus uždirba vidutiniškai 8 tūkst. svarų sterlingų mažiau nei vyrai, moterys generalinės direktorės – maždaug 14 tūkst. svarų sterlingų mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai, moterys gydytojos – apie 9 tūkst. svarų sterlingų mažiau, nei vyrai medikai.
Vis dėlto padėtis po truputį keičiasi. Pernai britai nustatė, kad jų šalyje 22-29 metų amžiaus moterys pirmą kartą pradeda uždirbti daugiau nei vyrai. Jų atlyginimas vidutiniškai didesnis 2,1 proc.
Būtent tokie faktai verčia burtis vyrus į savo lyties atstovų paramos grupes.
Pavyzdžiui, viena tokių grupių – Didžiosios Britanijos Braitono ir Hovo mieste įsikūręs „Vyrų tinklas“ (The Men's Network). Jų misija – „padėti kiekvienam vyrui ir berniukui mūsų mieste atskleisti visąsavo potencialą.“
Kita organizacija – fondas „Movember“, veikiantis keturiuose pasaulio žemynuose. Kiekvieną lapkritį jie rengia akciją „Movember“ - mėnesį nesiskuta ūsų, taip siekdami atkreipti dėmesį į vyrų onkologines ligas. Jų manymų, vyrų susirgimai nėra vertinami taip rimtai, kaip moterų.
Tuo metu Tarptautinės maskulinistų asociacijos įkūrėjas amerikietis programuotojas Aoirthoiras Anas Brocas ketina įsteigti pirmąją prieglaudą JAV vyrams, nukentėjusiems nuo smurto namuose. Pasak vyriškio, vyrauja įsitikinimas, kad moterys visuomet yra nekaltos, o vyrai – agresoriai. Todėl jis, siekdamas paneigti blogą stipriosios lyties įvaizdį, pasirinko šūkį: „Visi vyrai yra geri.“
„Mes sakome, kad visi vyrai yra vyrai, visi vyrai yra geri, visi vyrai yra verti meilės ir pagarbos, nepaisant jų rasės, seksualinės pakraipos ar religijos. Mes netikime kultūriniais vyrų apibrėžimais“, - apie savo organizaciją pasakojo A. Anas Brocas.
Barmeno kantrybė trūko
Pernai Didžiojoje Britanijoje dėmesį į esą prastą vyrų padėtį atkreipė pilietis Tomas Martinas. Jis kreipėsi į Londono ekonomikos mokyklos lyčių studijų centrą dėl diskriminacijos.
T. Martino pažiūros suradikalėjo dirbdamas barmenu viename Soho rajono klube. „Aš mačiau, kad klientai vyrai yra nuolat užgauliojami“, - tvirtino jis.
Pasak jo, vyrai turėjo stovėti eilėje prie klubo ir mokėti už įėjimą, tuo metu moterys į jį patekdavo nemokamai. Apsaugininkai vyrus varydavo lauk, o su moterimis elgėsi pagarbiai. Bet blogiausia, jo manymu, buvo tai, kad moterys išnaudodavo vyrus, versdamos juos pirkti joms gėrimus.
T. Martinas mano, kad tokią padėtį lėmė ir pasikeitęs moterų požiūris į seksą. „Moterims buvo pasakyta, kad jos gali ir turėtų patirti orgazmą. O jeigu nepatiria, tai jau laikoma vyro kalte“, - piktinosi britas.
Psichologas Oliveris Jamesas mano, kad vyrai iš tiesų jaučia „seksualinę grėsmę“. Pasak jo, moterys jau nenutyli apie seksą ar savo lūkesčius iš partnerio. Maža to, jos viešai kalba apie vyrų pasirodymus lovoje ir išjuokia tuos, kuriems joje pritrūksta vaizduotės ar žinojimo.
Feministės šaiposi
Feministėms tokie vyrų bruzdėjimai įspūdžio nedaro. „Tai tos pačios senos kalbos, kad feminizmas nuėjo per toli“, - teigia „Mail on Sunday“ apžvalgininkė Suzanne Moore.
Pasak jos, skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų ir faktas, kad viešajame sektoriuje svarbiausias pareigas užima daugiausia vyrai, rodo, kas iš tikrųjų yra diskriminuojamas. Ji pripažįsta, kad egzistuoja berniukų mokymo problemos, bet dėl to nereikėtų šaukti, kad visi vyrai – diskriminuojami.
Knygos „Lygybės iliuzija“ (The Equality Illusion) autorė Kat Banyard mano, kad vyrai daro klaidą, baidydamiesi feminizmo, kuris siūlo jiems išsilaisvinimą iš pasenusio maskulinizmo. Anot jos, teiginiai, kad vyrai lyčių kovoje yra tapę aukomis, yra absurdiški. „Tūkstančius metų moterys buvo laikomos antros klasės pilietėmis. Mes ką tik pradėjome tai keisti ir liko dar ilgas kelias. Vyrų aktyvistai tiesiog neigia istoriją“, - savo požiūrį dėstė feministė.
BBC 5-ojo radijo tiesioginės laidos „Vyrų valanda“ (Men's Hour) vedėjas Timas Samuelis sako, kad dauguma stipriosios lyties atstovų netapatina savęs su maskulinistais. Tačiau jie nori kalbėtis ir reikšti emocijas labiau, nei ankstesnės vyrų kartos. Vis dėlto T. Samuelis užstoja tuos, kurie jaučiasi nuskriausti. Anot jo, nesvarbu, ką žmonės mano apie vyrų teisių aktyvistus; yra dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti: pavyzdžiui, tai, kad jauni vyrai triskart dažniau žudosi nei jaunos moterys.