Vieningai judėdamos jos vienos rankos kumščiu suduoda į kitos
rankos plaštaką, giliai įkvėpia ir, sulaikiusios kvėpavimą,
nejudėdamos laukia vis sunkiau pečius užgulančiame karštyje.
Šios vienuolės čia renkasi ne melstis ar medituoti - pirmoji
pasaulyje kung fu užsiimančių vienuolių grupė čia atlieka
griežtą kovos ritualą.
Amitabha Drukpa vienuolyno seserys, kurių jauniausiai tėra vos
devyneri, o vyriausiai - 52, į vienuolyną atvyko iš Nepalo,
Indijos, Tibeto ir Butano, norėdamos išmokti Senovės Kinijos kung
fu paslapčių, kurios, kaip tikisi, padės joms būti uolesnėmis
budistėmis.
Kiekvieną dieną jos nusimeta savo rudus abitus ir filosofiškas
studijas išmaino į pusantros valandos trunkančias kung fu pratybas.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių jos praktikuoja kung fu,
yra gera fizinė būklė ir sveikata. Be to, palengvėja meditavimas
ir gerėja savigynai“, - sakė 14-metė vienuolė, į seseriją
patekusi iš Butano prieš ketverius metus.
„Praktikuodamos kung fu darome kažką, kas mums suteikia ne tik
kūno, bet ir minties tvirtybės“, - pabrėžė ji.
Budistų vienuolės Himalajuose tradiciškai yra laikomos
menkesnėmis už vienuolius. Moterims nereikia daryti fizinių jėgų
reikalaujančių pratimų, pagrindinės jų pareigos - maisto
gaminimas ir kiti ruošos darbai.
Tačiau 800 metų gyvuojanti Drukpa, kitaip Drakono, seserija
meditaciją derina su karo menais, kurie, kaip manoma, suteikia
moterims galių.
Šios vienuolės, kitaip nei kitose budistų vienuolynuose, yra
mokamos vadovauti pamaldoms, yra supažindinamos su verslo pagrindais.
Jos vadovauja prie vienuolyno įsikūrusiems svečių namams ir
kavinėms, pačios vairuoja automobilius į Katmandu, iš kur
parsiveža būtiniausių prekių.
Kung fu tradicijos vienuolyne gyvuoja vos ketverius metus, nuo
tada, kai jo dvasinis vadovas Gyalwang Drukpa 12-asis
Vietname išvydo, kaip vienuolės yra mokomos kovų, ir tuo
naudodavosi Vietkongo sukilėliai.
Jam tai padarė tokį įspūdį, kad į Nepalą jis atsivežė
keturias Vietnamo vienuoles, kurios turėjo vietines mokyti kung fu,
jogos, taip pat paaiškinti apie gerąją ir blogąją karmą.
Iš Indijos į vienuolyną atvykusi 18-metė Jigme Konchok Lhamo
sako, kad praktikuodamos kung fu vienuolės
greitai tapo labiau savimi pasitikinčios ir pradėjo kelti valdžios
pasidalijimo tarp vyrų ir moterų budizme klausimą.
„Jo šventenybė nori, kad mes, vienuolės, būtumėme kaip vyrai,
turėtumėme tokias pačias teises pasaulyje, - kalbėjo mergina. -
Mes turime galimybę išmėginti viską, ne tik kung fu“.
„Čia galime išmokti daug dalykų, tokių kaip tenisas ar
čiuožimas. Taip pat turime galimybę mokytis anglų ir tibetiečių
kalbų, groti muzikos instrumentais“, - pasakojo J. Lhamo.
Moterų vienuolynas, kuris įvedus kung fu pamokas pasidarė itin
populiarus, dabar turi 300 vienuolių, tobulinančių savo karo meno
techniką.
Vienuolės savo įgūdžius jau pademonstravo šimtams piligrimų
Nepale, taip pat yra rengusios pasirodymus Indijoje ir Britanijoje.