Vankuveryje gyvenančios friganės paprastai rausiasi šiukšlių konteineriuose, stovinčiuose prie maisto parduotuvių ir maitinimo įstaigų. Ir niekada nesiskundžia, kad neturi, ko valgyti. Jos nori atkreipti dėmesį į tai, kaip yra švaistomas maistas. Merginų kasdienybės akimirkas fiksavo naujienų agentūros „Reuters“ fotografas Benas Nelmsas.
Prieš metus paskelbtoje Jungtinių Tautų studijoje nurodoma, kad žmonės kasmet išmeta apie trečdalį viso nusipirkto ir pagaminto maisto, kurio didžioji dalis yra tinkama valgyti. Tai yra maždaug 1,3 milijardo tonų.
Friganizmas („freeganism“, angliškas naujadaras, sudarytas iš žodžių „free“ ir „vegan“) dar 9-ajame dešimtmetyje pradėjo populiarėti JAV, tačiau plačiau apie šį socialinį judėjimą sužinota tik pastaraisiais metais, daugiausia dėl padidėjusio žiniasklaidos dėmesio šiam reiškiniui.
Jauni, dažniausiai iš aukštesniosios visuomenės klasės kilę žmonės savanoriškai atsisako dalyvauti procese, kuris apibrėžia šiuolaikinę civilizaciją — pirkime ir vartokime. Friganizmo pasekėjai įsitikinę, kad pasaulyje visko seniai prigaminta pakankami ir kad nuolatinis skatinimas vartoti atsisakant seno ir perkant naują yra ydingas.