S. Gilbertson trynė karvės stuburą, švelniai spausdama jį nuo kaklo iki uodegos, padarydama pertraukas, kad stipriai paspaustų vieną klubą ir pareguliuotų keletą slankstelių. Karvė stovėjo tyliai, sujudėdama tik kad pasiektų kitą pluoštelį šieno. Po to Lucky atsigulė į smėlio lovą, ir S. Gilbertson patenkinta konstatavo, kad gyvūnas atrodo atsipalaidavęs ir besijaučiantis komfortiškai.
JAV ūkininkų, žinančių, kad patenkintos karvės duoda daugiau pieno, pagrindiniu rūpesčiu tampa karvių komfortas. Tradiciniai būdai karves laikyti laimingas nėra sudėtingi – gerai jas maitinti, palaikyti komfortišką temperatūrą ir suteikti erdvės pajudėti. Bet kai kurie fermeriai ieško naujų galimybių, kaip dar labiau padidinti karvių produktyvumą.
Kai kurie ūkininkai savo karvėms ilsėtis įrengia vandens lovas, kiti leidžia klasikinę muziką. O kai kurie nusamdo chiropraktikus, kad atstatytų senesnių karvių sveikatą ar ištaisytu nedidelisu veršelių defektus. Visa tai daroma tam, kad būtų pasiekta maksimali pieno išeiga.
Ar šie metodai iš tiesų veikia? Tai pagrindžiančių mokslinių duomenų nėra, tačiau ūkininkai tvirtina matantys skirtumą savo akimis – karvės duoda daugiau pieno, pieno kokybė pagerėja.
„Ir sportininkas su patempta kulkšnimi nėra produktyvus, - sako 36 m. Larry Meyeris, kurio tėvams priklauso 115 melžiamų karvių ferma Čiltone, Viskonsino valstijoje. - Jeigu jūs galite karvę pagydyti ir sugrąžinti į normalų gyvenimą, tai atsispindės ir jos produktyvume“.
Už chiropraktikos seansą ūkininkai pakloja apie 75 JAV dolerius.
„Karvės jį toleruoja neįtikėtinai gerai, - sako veterinarė S. Gilbertson. - Pradžioje jos gali išsigąsti, bet netrukus suvokia, kad tai geras jausmas“.
Chiropraktika atliekama traumas patyrusioms karvės, tačiau ūkininkai rūpinasi ir sveikųjų komfortu.
Richardas Conradas už 70 tūkst. JAV dolerių prieš metus savo fermoje Graftone, Ohajo valstijoje, įrengė vandens lovas. 220 karvių užtruko keletą mėnesių, kol priprato prie minkštesnio paviršiaus, bet dabar, pasak ūkininko, jos atrodo juo patenkintos.
Pasak ūkininko, padidėjo karvių duodamo pieno kiekis. Tiesa, neaišku, ar už tai reikia dėkoti tik vandens lovoms – kartu ūkininkas atnaujino tvartuose ventiliaciją ir įdiegė vėsinimo sistemą, kad karvėms būtų ne taip karšta.
Visi ūkininkai sutaria, kad oras, temperatūra ir apšvietimas – labai svarbūs dalykai, kad karvės jaustųsi patenkintos. Bet kai kurie dar įrengia besisukančius didelius šepečius, kad jie švelnia kasytų karvių nugaras ir masažuotų jų snukius bei pečius. O kiti leidžia karvėms klasikinės muzikos įrašus.
Tačiau ekspertai ragina ūkininkus nepersistengti, įvedinėjant naujoves. „Karvės yra įpročio padarai, - sako mokslininkė iš Minesotos universiteto Marcia Endres. - Nereikėtų įvesti pernelyg daug pokyčių. Karvėms nepatinka, kai su jomis dedasi daug keistų dalykų“.