54 metų šveicarų psichiatras ir oreivis Bertrand’as
Piccard’as šviečiant mėnulio pilnačiai
nutupdė „Solar Impulse“ 23 val. 30 min. vietos (trečiadienį 1 val.
30 min. Lietuvos laiku) Rabato Salė oro uoste, kur jį pasitiko
Maroko saulės energetikos agentūros (MASEN) pareigūnai.
Skrydžio organizatoriai prie oro uosto pastatė dideles
palapines, kurios buvo matomos tiesioginėje transliacijoje, rodytoje
tinklalapyje solarimpulse.com.
Lėktuvas bus Rabate penkias dienas, o vėliau išskris į Maroko
pietuose esantį Varzazatą, kur šalies karalius Mohammedas VI
surengs didžiausios pasaulyje saulės šiluminės
jėgainės statybų pradžios ceremoniją.
Išlipęs iš lėktuvo pilotas atrodė pavargęs po beveik 19
valandų trukusio skrydžio, tačiau plačiai šypsojosi. Oro uoste
buvo įrengtas specialus terminalas, kurį saugojo daug policininkų.
Dešimtys žmonių, tarp jų skrydžio organizatorių ir Maroko
pareigūnų, susirinko prie kilimo ir tūpimo tako, laukdami istorinio
skrydžio finalo.
B. Piccard’as antradienį 5 val. 22 min. vietos (6 val. 22 min.
Lietuvos) laiku pakilo iš Madrido Barachaso oro uosto lėktuvu, kuris
pagal sparnų plotį prilygsta didžiuliam reaktyviniam laineriui
„Airbus A340“, tačiau sveria ne daugiau nei vidutinis šeimyninis
automobilis.
„Vieną valandą mėnulio pilnatis buvo mano dešinėje, o tekanti
saulė - kairėje; buvo absoliučiai nuostabu, - B. Piccard’as sakė
naujienų agentūrai AFP, duodamas interviu savo lėktuvo kabinoje
tuojau po pakilimo. - Danguje mačiau visas vaivorykštės spalvas,
taip pat ant žemės.“
Po ilgiau nei 10 valandų skrydžio B. Piccard’as pakilo į
didesnį nei 5 500 metrų aukštį.
Skrendant apie 45 kilometrų per valandą greičiu dideliame
aukštyje, kur oro temperatūra labai žema, pilotas turėjo kvėpuoti
per deguonies kaukę.
Orlaivyje įtaisyta vaizdo kamera tiesiogiai transliavo apačioje
besidriekiančią laukų ir slėnių mozaiką.
„Solar Impulse“ sparnuose įtaisytos 12 tūkst. saulės baterijų,
tiekiančių elektrą keturiems varikliams.
Kad šis skrydis būtų pripažintas tarpžemyniniu,
B. Piccard’ui pakako perskristi Europą ir Aziją skiriantį
Gibraltaro sąsiaurį, kuris siauriausioje vietoje yra 14 kilometrų
pločio.
Skrydis virš sąsiaurio buvo viena iš sunkiausių šios
kelionės dalių, nes pilotui dideliame aukštyje reikėjo papildomo
deguonies, o temperatūra ten siekė minus 29 laipsnius Celsijaus.