Prieš mažamečių mergaičių santuokas Bangladeše sukilo ir berniukai

Su tradicija ištekinti mažametes mergaites Bangladeše bandančios kovoti organizacijos itin gerais rezultatais kol kas pasigirti negali.

Nors šalies įstatymai tai griežtai draudžia, net 20 proc. bangladešiečių išteka dar nesulaukusios net penkioliktojo gimtadienio. Keisti tokią padėtį ryžtasi ne kiekvienas. Reikia drąsos.

Antai 12-metis Oli Ahmedas gyvena viename Bangladešo sostinės Dakos lūšnynų.

Jau kurį laiką paauglys vaikšto po savo rajoną ir aiškina vyresniems žmonėms, kodėl jie neturėtų tekinti savo mažamečių dukterų. Taip elgtis O. Ahmedas nusprendė dėl skaudžios asmeninės patirties.

„Pažinojau mergaitę, kuri man buvo tarsi vyresnė sesuo. Tačiau ji buvo priversta ištekėti ir niekada nebesugrįžo”, – pasakojo 12-metis. Ši istorija paauglį nuliūdino ir kartu labai supykdė.

Oli kreipėsi į jo lūšnyne jau veikiančią nevyriausybinę organizaciją „Plan International”, irgi kovojančią su mažamečių tekinimu. Paauglys organizacijos atstovams pareiškė norintis įkurti grupę, kuriai vadovautų vaikai, ir taip pat bandyti kovoti su problema.

Dabar O. Ahmedas su draugais vaikšto nuo durų prie durų bardamas, įtikinėdamas, bandydamas perkalbėti mergaičių tėvus netekinti nepilnamečių.

Pavyzdžiui, paauglys vienuose namuose reikalavo tėvų paaiškinti, kodėl jie neturi dukters gimimo liudijimo.

Netrukus grupė užregistravo mergaitės gimimo datą ir įspėjo jos tėvą, kad jis bus stebimas.

„Manau, kad atliekame geresnį darbą nei suaugusieji. Jie mano, kad mes labai jauni. Tačiau žinome labai daug. Mes entuziastingesni nei vyresni žmonės”, – aiškino O. Ahmedas.

Jis pastebi, kad anksti vaikus sutuokę tėvai nesijaučia laimingi. Juos kankina kaltė ir nežinia, kas jų atžaloms nutiks.

Tad paauglys aiškina ėmęsis šio darbo, nes norintis, kad tėvai vėl šypsotųsi.

Regis, kad O. Ahmedo ir minėtos nevyriausybinės organizacijos darbuotojų pastangos nenueina veltui.

Nuo jų darbo viename Dakos rajone pradžios vaikų santuokų čia esą sumažėjo maždaug 50 procentų.

„Jaučiuosi labai gerai, kai dėl mano veiklos būna išgelbėtas mergaitės gyvenimas”, – džiaugėsi Oli.

Tiesa, neigiamus per ankstyvų santuokų padarinius jaučia ne vien tekinamos nepilnametės, bet ir visa visuomenė. Statistika rodo, kad du trečdaliai bangladešiečių išteka dar prieš aštuonioliktąjį gimtadienį, nors pagal šalies įstatymus joms galima tuoktis tik nuo aštuoniolikos.

20 proc. bangladešiečių tampa žmonomis dar prieš penkioliktąjį gimtadienį.

Nors padėtis Bangladeše prasčiausia, priverstinės vaikų santuokos – viso pasaulio problema. JT organizacijos UNICEF duomenimis, mažamečių santuokų daugiausia įvyksta Afrikoje ir Pietų Azijoje.

Tokia praktika labai pavojinga. Ištekėjusios mažametės nebūna pasirengusios šeiminiam gyvenimui.

Jos dažniausiai nebegali mokytis mokyklose, kenčia komplikacijas dėl per ankstyvo gimdymo, kai kurios dėl jų miršta.

Nepilnamečių kūdikiai dažnai gimsta per anksti ar turi sveikatos sutrikimų, tad tampa našta savo šeimoms.

Tad kodėl tėvai vis dėlto ieško vyrų mažametėms dukterims?

„Tai nauja vergovės forma. Čia mergaitės yra našta – mat šioje kultūroje jos negauna pajamų”, – apie nepilnamečių tekinimą pasakojo organizacijos „Plan International” vadovė Bangladeše Mirna Ming Ming Evora.

Jos teigimu, bangladešietės yra visiškai priklausomos nuo savo šeimų – šeimos turi ne tik jas remti ir saugoti nuo lytinio priekabiavimo, bet ir sukrauti joms kraitį.

Pastaroji praktika Bangladešo hinduistų ir musulmonų bendruomenėse įsigalėjo nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, nors, pavyzdžiui, islamo mokymai prieštarauja kraičio davimui ar vaikų santuokoms.

„Labai skurdžiai šeimai dėl kraičio reikia dirbti visą gyvenimą. Tad ji verčiau tekins mergaitę anksti.

Mergaitės paklausa būna didesnė”, – aiškino minėta „Plan International” atstovė.

Nepilnamečių santuokas draudžiančio įstatymo tėvai nebijo pažeisti iš dalies dėl to, kad mergaitės dažnai neturi gimimo liudijimo, kurį galėtų patikrinti pareigūnai.

Tad organizacija „Plan International” nuo 2005-ųjų dirba su vietos pareigūnais, kad ką tik gimusioms mergaitėms būtų išduoti gimimo liudijimai. Dokumentai išduodami ir vyresnėms bangladešietėms.

Mirna Ming Ming Evora yra sutikusi daugybę jaunų nuotakų, kurios skundėsi per vedybas praradusios vaikystę.

Dar blogiau, jeigu su vaikyste prarandama ir sveikata.

Būtent taip nutiko paauglei Poppy, kuri po gimdymo atsidūrė Dakos ligoninėje.

„Aš kartais verkiu, ką dar galiu daryti”, – sakė ant lovos sėdinti paauglė, atsidūrusi ligoninėje, kurioje ant sienų ropojo tarakonai, o ką tik išoperuotos moterys lovoje gulėjo po dvi.

Kadangi Poppy pastojo per jauna ir negavo tinkamos medikų priežiūros, dabar jai rimtai pažeisti vidaus organai, susidarė fistulė (dėl patologinio proceso susidaręs arba dirbtinai padarytas kanalas, jungiantis organo ertmę su išore arba du tuščiavidurius organus).

„Tai neapkenčiama liga, negaliu pakęsti kvapo.

Savo bendraamžėms mergaitėms sakau: neturėtumėte tuoktis”, – kalbėjo Poppy.

Ji savo amžiaus neatskleidžia, tačiau ligoninės medicinos seserys mano, kad Poppy – 12-metė.

Ji buvo priversta ištekėti už 10 metų vyresnio bangladešiečio, netrukus tapo nėščia, tačiau vėliau neteko kūdikio.

Skaudžius per ankstyvo nėštumo padarinius Poppy jaučia iki šiol.

Į ligoninę paauglė atskubėjo viena, nes sutuoktinis ją dėl ligos paliko. Dabar paklausta, ar kada nors dar tekėtų, Poppy purto galvą: „Savo amžiaus mergaitėms sakau: „Neturėtumėte tekėti. Jeigu taip padarysite, atsidursite tokioje padėtyje kaip aš.”

Tačiau tokių kaip Poppy yra tūkstančiai.

Pavyzdžiui, 13-metei Jemi kol kas rūpi tik žaidimai su draugais kieme. Tačiau paauglės motina nusprendė dukterį ištekinti, nors Jemi to ir nenorėjo.

Mergaitės motina aiškino turinti išleisti dukterį už vyro dabar, nes tokiu atveju jai nereikės duoti kraičio. O jeigu ji lauktų, dukters santuoka jai kainuotų per didelius pinigus.

Šeima nebeišgali leisti Jemi ir į mokyklą.

„Nesibaiminu. Atiduodu ją sesers sūnui. Mergaitės niekada nesako, kad nori ištekėti. Jeigu ji liks netekėjusi, žmonės apie ją kalbės negerus dalykus. Ištekinu ją iš meilės”, – prieš vestuves aiškino Jemi motina.

Tačiau šios vestuvės vis dėlto neįvyko. Jas sustabdė vietos valdžios ir už mergaičių teises kovojančios nevyriausybinės organizacijos atstovai – pagrasino paduoti Jemi motiną į teismą, jeigu ji nusižengs įstatymui.

Tad galiausiai moteris atsistojusi prieš kaimynus paskelbė, jog vestuvės atšaukiamos. „Nesupratau, kad tai blogai”, – teisinosi ji. Besišypsanti Jemi neslėpė pasitenkinimo dėl taip pakrypusių įvykių.

Stengtis, kad būtų laikomasi įstatymų, svarbu. Tačiau taip pat būtina apie mažamečių ištekinimo pavojus informuoti bendruomenę. Tai stengiasi padaryti ir kažkada suklydę tėvai, ir anksti santuokos saitais susaistytos moterys.

Dudu Mia savo dukterį ištekino kamuojamas finansinių sunkumų, kai jai buvo 14 metų. Bet netrukus nėščia jo duktė nuo įvairių komplikacijų mirė.

„Esu atsakingas už savo dukters mirtį.

Jeigu nebūčiau jos ištekinęs, kai jai buvo keturiolika, ji nebūtų mirusi. Niekas neturėtų padaryti tokios klaidos.

Kai tik turiu galimybę, visų prašau netekinti savo mažamečių dukterų”, – sielojosi vyras. (BBC, „Asia Foundation”, „Irin News”)

Ne visos anksti tekinamos mergaitės pasiduoda tokiam tėvų norui. Kai kurios jų pavyzdžiu tampa ir kitoms nepilnametėms.

1966 metais Shanu gimė gana turtingoje šeimoje. Bet tėvai jai dar mokantis vidurinėje mokykloje liepė ruoštis santuokai ir mesti mokslus.

Tačiau Shanu bet kokiais būdais buvo pasiryžusi mokytis toliau.

Ji paliko savo tėvus ir ėmė gyventi kitos šeimos namuose, dirbti korepetitore. Tačiau to, ką ji uždirbdavo, vos užtekdavo susimokėti už mokslus. Tad Shanu buvo priversta mokyklą baigti per ilgesnį laikotarpį.

1986 m. ji galiausiai baigė mokyklą. Tuomet dalį laiko mergina dirbo mokytoja, kitą dalį studijavo Bangladešo spaudos institute Dakoje. Shanu buvo nusprendusi tapti žurnaliste.

Nors ji negyveno namuose ir pati save išlaikė, šeimos nariai vis tiek stengėsi jai neleisti pasirinkti šios profesijos. Tačiau Shanu pavyko išsisukti naudojantis išgalvotu vardu.

Bangladešietė daugiausia rašė moterų ir vaikų temomis, o vėliau įsitraukė ir į Moterų ir vaikų teisių organizaciją.

Ilgainiui moteris suprato, kad išsilavinimas yra svarbiausias elementas siekiant sumažinti mažamečių santuokų skaičių.

2000 metais Saidpuro mieste Shanu atidarė nemokamą vidurinę mokyklą, skirtą skurdžiausiems berniukams ir mergaitėms. Ji tikina, kad tėvams, pamačiusiems savo dukterų akyse viltį įgyti išsilavinimą, tampa kur kas sunkiau pasiimti jas iš mokyklos ir anksti ištekinti.

2011 metų duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 60 milijonų 20–24 metų moterų, kurios buvo priverstos ištekėti prieš 18-ąjį gimtadienį.

Pietų Azijoje vidutiniškai apie 48 proc. 15–24 merginų buvo ištekintos nesulaukusios aštuoniolikos metų (konkrečiai Bangladeše – 65 proc.).

Afrikoje šis vidurkis siekia 42 proc. (tiesa, kai kuriose Vakarų ir Rytų Afrikos šalyse šis skaičius siekia 60 proc.).

Lotynų Amerikoje ir Karibuose prieš aštuonioliktąjį gimtadienį buvo ištekinta 29 proc. 15–24 metų merginų.

Skurdžiose ir vidutiniškai skurdžiose šalyse vaiką prieš 16-ąjį gimtadienį pagimdo apie 10 proc. paauglių.