- Ar ilgai tenka laukti gero kadro?
Gero kadro tenka laukti įvairiai. Kartais akimirka pati gali netikėtai ateiti, ypač, kai jos visiškai nelauki. O kai sąmoningai noriu kažką nufotografuoti, rezultato tenka laukti labai ilgai (keletą mėnesių, o kartais net iki metų), priklausomai nuo momento unikalumo ir sudėtingumo.
- Ar kiek nors režisuojate savo kadrus (pavyzdžiui, perkeliate sraigę į kitą vietą, kur, tarkim, geresnis apšvietimas)?
Stebėdamas vabzdžius, aš pastebiu greitus, retus momentus, kuriuos man nufotografuoti labai sudėtinga. Bet žinant vabzdžių elgesio ypatybes, galima sukurti tokį momentą dirbtinai. Tai labai palengvina fotografavimą, be to, galima pasiekti kur kas geresnio rezultato parenkant rakursą ir apšvietimą, ir tai nuotrauką daro patrauklesne bei meniškesne.
- Koks paros laikas jums tinka geriausiai?
Labiausiai mėgstu fotografuoti auštant ir prieš aušrą, kai šviesa minkštesnė ir labai graži, ir visa žolė bei vabzdžiai pasidengę stambiais rasos lašais – tai nuotraukai suteikia papildomo grožio. Be to, ryte daugelis vabzdžių miega ir yra nelabai aktyvūs (pavyzdžiui, drugeliai, visokios musės, ir panašiai), ir juos fotografuoti tampa kur kas lengviau. Fotografuoti dinamiškus momentus, atskleidžiančius vabzdžių elgseną, kai jie aktyvūs, gerokai sunkiau. Čia tenka pasitelkti kompozicijos, dirbtinio apšvietimo ir kitas gudrybes.
- Kaip pasirenkate savo „modelius“? Ar vabzdžiams egzistuoja kokie nors „grožio standartai“?
Fotografuodamas vabzdžius pastebėjau, kad vieni vabzdžiai nuotraukose atrodo fotogeniškesni ir gražesni už kitus. Pavyzdžiui, nuotraukose labai gražiai atrodo skruzdėlės, vapsvos, drugeliai, maldininkai. Žinoma, didelę reikšmę turi šviesa, kuri pabrėžia grožį, ir fonas.
- Su kokiu fotoaparatu dirbate?
Naudoju fotoaparatą Сanon EOS 50D su objektyvais Canon EF 100mm f 2.8 macro ir Canon EF 70-300 f 4-5.6 IS. Pirmąjį objektyvą naudoju dėl stambesnio padidinimo, antrąjį – fotografuodamas iš didesnio atstumo. Taip pat dirbtiniam apšvietimui naudoju išorines blykstes su radijo sinchronizatoriumi.
- Papasakokite, kaip atrodo jūsų fotosesijos, koks būna pasiruošimas.
Tai priklauso nuo to, kokius momentus, kokius siužetus noriu fotografuoti. Pagal tai į fotosesiją imu atitinkamą aparatūrą, įrangą. Smulkiems ir stambiems vabzdžiams imu skirtingą optiką, jeigu reikia – apšvietimo įtaisus. Tuomet surandu vabzdžius, išlaukiu įdomaus momento ir šviesos, arba pats visa tai sukuriu.
Būtinai reikalingas įdomus rakursas. Aš paprastai vabzdžius fotografuoju labai žemai, praktiškai nuo žemės paviršiaus, taigi, fotoaparatą tenka visiškai panardinti į žolę. Stengiuosi fotografuoti vabzdžius jų akių arba galvos lygmenyje – tokios nuotraukos būna efektingesnės.
Net iš vieno rakurso stengiuosi padaryti kaip įmanoma daugiau kadrų. Tada kompiuteryje atrenku ryškiausius, sėkmingiausius kadrus ir apdoroju juos redagavimo programa (ryškumą, kontrastą, ekspoziciją).
- Kiek jums metų, ką veikiate gyvenime be fotografijos?
Aš gimiau Rusijoje, Voroneže. Man 28 metai. 2005 m. Voroneže baigiau Voronežo valstybinį technikos universitetą, įgijau specialybę „Biotechniniai ir medicininiai aparatai bei sistemos“. Šiuo metu dirbu radijuje. Baigęs mokslus susižavėjau fotografija, ji mane labai sudomino.
Aš myliu gamtą, jos grožį, įdomią šviesą, dangų per aušrą ir per saulėlydį, ir panorau visa tai perteikti nuotraukose. Vėliau susidomėjau makrofotografija ir vabzdžiais. Juos stebėti mėgau dar nuo vaikystės.
