Pasak Martine, ji tiesiog negali sau leisti mesti šį užsiėmimą, nes olandiška pensija jai yra per maža.
Vis dėlto situacija gali netrukus pasikeisti. Seserys parašė atsiminimus apie savo spalvingą gyvenimą. Jų knyga „Susipažinkinte su Fokken“ Nyderlanduose tiesiog graibstoma.
Prostitučių prisiminimai jau verčiami ir į anglų kalbą. Knyga lentynose turėtų pasirodyti dar šiais metais. Be to apie moteris sukurtas ir dokumentinis filmas.
Pirmas ir didžiausiais pasikeitimas, kurį pastebėjo seserys po jų knygos pasirodymo – tai kitoks požiūris į jas. Kai kurie aplinkiniai į jas ėmė žvelgti netgi pagarbiai.
Į prostituciją įstūmė vyras
Martine ir Louise – Antrojo pasaulinio karo liudininkės. Nors dvynių mama buvo pusiau žydė, šeimai pavyko nuslėpti jos kilmę nuo okupacinės nacių valdžios ir likti Nyderlanduose.
„Mes karo metais buvome labai mažos. Kai pradėdavo kaukti sirenos, mama nusivesdavo mus į rūsį. Neturėjome jokių šalmų, tad ant galvų užsidėdavome keptuves. Visos atrodydavome taip juokingai. Mums buvo labai linksma“, - prisimena Louise.
Paklausta, ko gyvenime daugiau buvo, ašarų ar juoko, Louise nedvejoja: „O, juoko, žinoma juoko. Privalai juoktis net tada, kai esi liūdnas, nes tai tavo gyvenimas ir tu jo negali pakeisti. Tačiau visada geriau yra šypsotis.“
Ir abi seserys vienodai linkčioja galvomis.
Vis dėlto už profesionalių dvynių šypsenų slypi ir liūdesio šešėlis.
„Žinoma, kai mums buvo po 14 ar 15 metų, nebūtume pagalvojusios, kad vieną dieną dirbsime prostitutėmis. Buvome kūrybingos ir turėjome svajonių“, - prisipažįsta Martine.
„Aš visada sakiau, kad mane į tai įstūmė mano vyras, - priduria Louise. - Jis buvo agresyvus ir sakydavo, jog mane paliks, jeigu aš nustosiu parsidavinėti ir neuždirbsiu mums daugiau pinigų. Jis buvo mano gyvenimo meilė.“
Louise susilaukė vaikų, tačiau jų globą perėmė valstybė. Moteris rodo išsaugotą nuotrauką, kurioje – jų maži besišypsantys veidukai.
Gyvenime nieko nekeistų
Louise dienas leidžia namuose. O Martine skuba į darbą Raudonųjų žibintų kvartale.
Jauni vyrai, eidami pro virtiną, kurioje klientų laukia seksualiai apsirengusi Martine, iš jos juokiasi. Tačiau moteris teigia, kad jai tai nerūpi.
„Berniukai šiais laikais kitokie. Jie per daug geria, yra stori ir nepagarbūs. Jie turėtų važinėti dviračiais kaip olandų berniukai, o ne tik visą laiką gerti“, - svarsto Martine.
Nors sekso paslaugų rinkoje yra daugybė jaunų konkurenčių, Martine yra atradusi savo nišą. Ji vilioja vyresnius vyrus.
Abi seserys teigia, jog žino daugybę triukų, kaip prisivilioti stipriosios lyties atstovus.
„Mes žinome, ko jie nori. Žinome, kaip su jais kalbėtis, kaip juos prajuokinti“, - tvirtina seniausios Amsterdamo prostitutės.
Nors jų darbas sunkus ir sekinantis, Martine prisiekinėja, kad turėdama galimybę savo gyvenime nieko nekeistų.
„Mes šitą išmanome. Jeigu nedirbtume prostitutėmis, tai ką veiktume? Tai – mūsų gyvenimas, - taria Martine.
Metusi žvilgsnį į seserį, moteris priduria: „Ir mums vis dar linksma“
