Statistiškai didelė vyrų dalis visame pasaulyje itin domisi pornografija. Šį faktą vieni pripažįsta, kiti slepia nuo antrųjų pusių, rašo „Rytai-Vakarai“, remdamiesi agentūra AP.
Ne vienas net nenori pagalvoti, kaip reikės pasiteisinti, kad žiūri filmus. Dar įtars iškrypimais ar trūkumais. O štai Pietų Korėjoje pornografiją žiūrintys vyrai gali kone idealiai pasiteisinti.
Antai Moon Tae-Hwa naktimis atlieka keistą savanorišką darbą: nenoromis spokso į kompiuterio ekraną bjaurėdamasis, bet negalėdamas atsitraukti naršo po pornografinius tinklalapius, kol jo žmona ir vaikai ramiai miega kitame kambaryje.
Jie žino, ką daro Moon Tae-Hwa, ir dėl to nesijaudina, o ir pats korėjietis nesigėdydamas tikina: jo misija yra svarbi ir teisinga.
Kas per misija – žiūrėti pornografinius tinklalapius? Pasirodo, viskas dėl tautiečių dorovės ir gerovės.
Vien draudimų neužtenka
„Jaučiuosi taip, tarsi valyčiau nešvarius dalykus”, – išdidžiai savo darbą pristato Moon Tae-Hwa. Oficialus jo darbas – patarinėti šeimoms, teikti psichologinę pagalbą. Tačiau šio atsidavusio Pietų Korėjos krikščionio po darbo plėtojama veikla, anot jo, ne mažiau svarbi.
Moonas yra vienas aktyviausių „Nuri Corp” narių. Ši virtualioji bendruomenė vienija apie 800 savanorių.
Jie daro lygiai tą patį, ką ir Moon Tae-Hwa, – padeda valdžios cenzoriams patruliuoti internete ir medžioti pornografinius tinklalapius, jų kūrėjus ir jais besinaudojančius tautiečius.
Kitaip nei daugelyje išsivysčiusių valstybių, Pietų Korėjoje pornografija uždrausta. Nelegalu, ir taškas. Žinoma, tai neatbaido itin kompiuterizuotos tautos nuo pagundų pažinti uždraustą vaisių – 90 proc. šalies namų turi įvestą šviesolaidinį internetą, 30 milijonų – daugiau nei pusė valstybės gyventojų turi išmaniuosius telefonus.
Tad ar realu statyti virtualiąsias sienas ir iš viso taikyti draudimus?
„Taip, tai tas pat, kas semti purų sniegą ir pilti jį priešais pūgą”, – vaizdžiai šio Sizifo darbo realybę pripažįsta Moonas. Tačiau jis nepasiduoda – esą kova gal ir amžina, bet ne beprasmė.
Vaizdai skatina nusikalsti?
Iš tikrųjų Moon Tae-Hwa gali pasigirti ir sėkmingais rezultatais. Per pastaruosius pusę metų Pietų Korėjoje pornografijos gamyba, pardavimu ir platinimu internete apkaltinta 6400 žmonių.
Visi jie buvo suimti ir teisiami. Už ką? Pietų Korėja mato svarią priežastį ir netgi ryšį su kur kas baisesniais dalykais nei intymūs filmai.
„Tokia vaizdinė medžiaga ir žalinga informacija lengvai pasiekiama internete, – vienoje radijo laidoje rugsėjį kalbėjo šalies prezidentas Lee Myung-bakas. Ir padaręs reikšmingą pauzę pabrėžė, – visiems. O tokie dalykai yra viena lytinių nusikaltimų priežasčių.”
Antai šiemet vienas korėjietis buvo uždarytas į kalėjimą iki gyvos galvos už tai, kad pasmaugė moterį, kai ją bandė nesėkmingai išprievartauti. Nužudęs auką vyriškis kūną sukapojo į 280 gabalų ir įgrūdęs juos į plastikinius maišus paslėpė savo namuose.
Tyrėjams jis vėliau prisipažino, jog kapodamas moters kūną jis tuo pat metu žiūrėjo pornografinius filmus.
Valdžia veidmainiauja?
Suprantama, ne visiems korėjiečiams priimtina tokia logika. Žodžio laisvės gynėjai jau senokai reiškia nepritarimą valdžios vykdomai cenzūrai.
„Tai – teroro režimas prieš seksą. Jokia šalis dar neįrodė, jog uždraudus pornografines svetaines sumažėtų lytinių nusikaltimų”, – teigia Seulo universiteto profesorius Ma Kwang Soo.
Be to, padėtis Pietų Korėjoje yra kaip tik priešinga. Per pastarąjį dešimtmetį lytinių nusikaltimų skaičius šalyje išaugo.
2000-aisiais tokių nusikaltėlių buvo sulaikyta iki 8 tūkst., o po 10 metų suimta net 18 tūkst. seksualinių maniakų. Ypač išaugo – net keturis kartus – nusikaltimų mažamečiams skaičius. 2010 m. lytinę prievartą Pietų Korėjoje patyrė per tūkstantį vaikų.
Tiesa, valstybinio Korėjos kriminologijos instituto ekspertai pripažįsta, esą viena priežasčių yra ta, kad žmonės labiau linkę pranešti apie lytinius užpuolimus.
Vis dėlto cenzūros kritikai pabrėžia, jog valstybinė pozicija yra veidmainiška, kad, pavyzdžiui, už šiaip jau pasaulyje uždraustą vaikų pornografiją Pietų Korėjoje dar visai neseniai taikytos tik piniginės baudos.
O ir dabar už iškrypėliškų įrašų gamybą ir platinimą Pietų Korėjoje galima sulaukti maksimalios 1 metų nelaisvės bausmės.
Savanoriai ypač vertinami
Tai, jog Pietų Korėjos cenzoriai kovoja su pornografija, iš dalies neturėtų stebinti. Kaip ir faktas, jog tokiai cenzūrai šalyje esama tiek besipriešinančių, tiek pritariančių žmonių.
Korėjiečiai dar gerai prisimena laikus, kai iki praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio šalį valdė kariškių remiami autoritariniai lyderiai. Cenzūra taikyta plačiai ir kone viskam – filmams, dainoms, žiniasklaidai.
Tačiau net ir šaliai pasukus demokratiniu keliu, o cenzūros pančiams nukritus Pietų Korėjoje pornografija vis dar tebelieka juodajame sąraše. Iš dalies taip yra dėl konservatyvios krikščioniškos bei konfucianizmo įtakos.
Todėl net ir nepajėgdama blokuoti visų pornografinių tinklalapių – tiek vietinių, tiek užsienietiškų, Pietų Korėjos valdžia gali džiaugtis jai nelengvoje kovoje padedančiais savanoriais. O jų netrūksta.
„Nuri Corp” yra ir studentų, ir informacinių technologijų specialistų, profesorių, namų šeimininkių. Policijos pareigūnai vieni negali nuolat vėpsoti į tą nepadorią medžiagą, todėl savanorių pagalba ypač vertinama”, – teigia policininkas Lee Byeong-gui.
Skatina dorovės sergėtojus
Savanorių užsidegimas ir uolumas skatinamas, todėl rezultatai džiugina dorovės sergėtojus. Antai rugpjūtį policija surengė savotišką konkursą – kuris savanoris pričiups daugiau pažeidėjų.
Šimtai savanorių pasidarbavo iš peties – pranešta apie 8200 naujų tinklalapių, kuriuose įžvelgta pornografinių elementų. Atlikus tyrimus ir kitas teisines procedūras 37 tinklalapiai jau uždaryti, o dar prieš 134 tęsiami tyrimai.
Be to, šalyje planuojama įvesti taisyklę, kad visuose vaikų naudojamuose kompiuteriuose bei išmaniuosiuose telefonuose būtų įdiegtos filtravimo sistemos, kurios automatiškai blokuotų pornografinius tinklalapius.
Būtina keisti priemones?
Vis dėlto Moon Tae-Hwa pripažįsta, jog tai kova su vėjo malūnais – vos blokavus vieną tinklalapį kitą dieną atsiranda naujas, labai primenantis uždarytąjį. Be to, ne visų savanorių artimieji tokie supratingi kaip Moono – kai kurios žmonos jau viešai skundžiasi savo vyrų „darbu”.
Be to, skundžiasi ir pyksta pornografijos mėgėjai.
„Jie mus vadina Pietų Korėjos vyrų priešais. Man pačiam dedikuota per 5 tūkst. peikiančių, keikiančių, išjuokiančių žinučių. Tai labai sunkus darbas”, – atsidūsta „dorovės policininkas” Bae Young Ho. Sunkus ne tiktai dėl kritikos, bet ir psichologiškai.
„Internete tokių tinklalapių rasti – vieni juokai. Tačiau man sunku ir šlykštu į juos visus žiūrėti. Bet labiausiai nerimą kelia tai, jog tie vaizdai dar ilgą laiką lieka galvoje”, – sako Moon Tae-Hwa, kuris 2010 metais paskelbtas šauniausiu savanoriu kovojant su pornografija.
Tačiau kai kurie korėjiečiai jau mėgina ne tik kovoti, bet ir ieškoti kompromisų.
Štai buvęs pareigūnas, dabar universitete dėstantis Lee Bong Hanas įsitikinęs, kad Pietų Korėjai laikas legalizuoti švelnesnę, nesmurtinę pornografiją.
Ji, pavyzdžiui, galėtų būti rodoma klinikose, kuriose gydomi lytinių problemų turintys žmonės. (AP, LR)