Tikra eglutė vazone – ir gražu, ir praktiška, ir sąžinė rami. Mat ją, kaip ir vis populiarėjančias dirbtines egles, galima panaudoti ne kartą. Tokia žaliųjų filosofija vadovaujasi vis daugiau austrų.
Norite gražios žalios nedidelės eglutės Kalėdoms, bet neturite laiko važiuoti pas girininką jos nusipirkti? Neturite laiko net nuvažiuoti iki parduotuvės? Ir jau dabar skaudama širdimi galvojate, kaip reikės po Kalėdų ją išmesti – juk neekologiška.
Austrai šią dilemą sprendžia užsisakydami eglutę į namus. Vazone. Du jauni verslininkai atveža eglutę, o užsakovui telieka ją papuošti.
Šventės baigiasi, puošmenos nukabinamos, o verslininkai sugrįžta ir pasiima eglutę. Ne tam, kad išmestų, mat eglutė pasodinama miške.
Idėja vis populiaresnė
„Iš pradžių tai buvo tiktai keista idėja, ne daugiau, tačiau netrukus paklausa nustebino mus pačius”, – pripažįsta bendrovės „Green Rabbit” vadovė Katharina Lapin.
25 metų Žemės ūkio universiteto absolventė architektė daugiausia darbo turi vasarą. Žiemą klientams jos apželdinimo paslaugų nereikia, užsakymų mažai, tad verslininkė ėmė sukti galvą, kaip papildyti bendrovės įplaukas. Ir sugalvojo.
Šiemet prieš pat Kalėdas įmonės darbuotojai žada išvežioti mažiausiai 600 normandinių kėnių, kurie Austrijoje paprastai puošiami švenčių proga.
K. Lapin įsitikinusi, kad parduoti pavyks visus – per pirmąsias dešimt gruodžio dienų įmonė gavo apie 200 užsakymų.
Praktiškumas ir ekologija
„Mūsų idėja labiausiai džiaugiasi pagyvenę žmonės – daugelis jau nebegali patys parsinešti eglutės, kai kurie nebenori to daryti ir mieliau samdo mus”, – pasakoja K.Lapin.
Jai pačiai svarbiausias ekologinis idėjos aspektas: „Mes nežudome medžių.” Austrijoje miško pakanka ir šiaip nėra reikalo atsisakyti masiškai kirsti eglutes Kalėdoms, bet nemažai austrų mintis išsaugoti nors vieną medį patinka.
Statistikos duomenimis, iš 2,7 milijono eglučių, kurias austrai kasmet pasistato namuose, 2,4 milijono užauginama šios šalies miškuose. Eglučių pardavėjams, žinantiems, kad austrai – Kalėdų patriotai, svarbu įtikinti pirkėjus, kad eglutė tikrai užaugo miške netoli Zalcburgo, Tirolio priekalnėse ar kitoje šalies vietoje.
Tuomet jie perka neskaičiuodami. Austrijos miškininkų pelnas iš eglučių prekybos siekia 50 milijonų eurų per metus.
Dar 160 tūkstančių medelių austrai nusikerta miške patys. 40 tūkstančių Kalėdų eglučių – dirbtinės, taigi puošiamos keliolika metų iš eilės ir taip pat neteršia gamtos. Bent jau kol jų neišmeti.
Gyvų medelių vazonuose statistika kol kas nefiksuoja, nes miškininkai jų faktiškai nesiūlo.
Kainuoja brangiau nei nukirsta
„Manau, kad gyvų eglučių pasiūla nėra didelė”, – spėja miškininkų sąjungos atstovė Verena Brandtner. Be to, išvežioti eglutes sudėtinga, o klientai dažnai lieka nusivylę, jeigu medelis vis dėlto nesulaukia Trijų karalių.
„Green Rabbit” ruošiasi pakeisti šias pirkėjų nuostatas ir siūlo savotišką eglučių nuomą. Praėjus 15–18 dienų po Kalėdų, verslininkai siūlo pasodinti eglutę kliento sode arba miško plote netoli Vienos.
„Jei eglutė kliento namuose nenuvyto, kitąmet jam galime atvežti tą pačią”, – siūlo „Green Rabbit” darbuotojas Rolandas Schmogeris.
Už patogų sprendimą, kuris dar ir ramina sąžinę, austrai pasiruošę mokėti brangiau negu už tradicinę Kalėdų eglutę: 80–150 centimetrų aukščio medeliai kainuoja 49–72 eurus. Nukirsta eglutė kainuoja 10– 35 eurus už metrą. Už pargabenimą ir išvežimą, jeigu neturite laiko tuo užsiimti patys, teks primokėti papildomai.
Kad eglutė saugiau išgyventų šventinį stresą, „Green Rabbit” prideda naudojimosi instrukciją: nepuošti medelio blizgėsiais ir lašančiomis vaškinėmis žvakėmis. Nestatyti eglutės arti radiatoriaus. Kartą per dieną apipurkšti vandeniu. Nemauti ant viršūnės Kalėdų žvaigždės, kad nebūtų pažeisti jauni ūgliai.
„Žinoma, mes skaičiuojame, kad kai kurie medeliai švenčių neištvers – išvežame ir mirusias eglutes, tačiau būtų gražu, jeigu kiekvienas pasirūpintų ne tik savimi, bet ir medeliais, kuriuos vasarą galėtų aplankyti miške”, – ragina K. Lapin.