Naujųjų metų sutikimas, kuris yra viena iš seniausių visam
pasauliui bendrų tradicijų, įgyja įvairiopų formų, tačiau
daugeliui kultūrų bendra tai, jog siekiama atsipūsti po ilgų
sunkių metų.
Daugeliui pasaulyje tai reiškia gurkšnoti putojantį vyną su
draugais iki saulėtekio, išlydinti senuosius metus su laužais ir
fejerverkais, skambant ne itin darniai traukiamoms naujametėms
dainoms.
Tačiau kiti turi keistesnių ritualų, dažnai persipynusių su
prietarais.
Kaip teigia turizmo gidai, Suomijoje žmonės lieja išlydytą
šviną į šaltą vandenį, spėdami, kaip seksis ateinančiais
metais pagal sustingusio metalo formą. Jeigu metalo gabalėlis
panašus į laivą, tikima, jog tai reiškia kelionę, o rutulio
pavidalas pranašauja sėkmę.
Danijoje žmonės atsistoja ant kėdžių ir laikrodžiui mušant
vidurnaktį nušoka vienu metu ant žemės - tiesiogine prasme
peršokdami į Naujuosius metus.
Danai Naujųjų metų naktį taip pat svaido lėkštes į savo
draugų duris - tikima, jog juo daugiau šukių randama iš ryto, juo
populiaresnis žmogus.
Olandijoje deginami dideli laužai iš kalėdinių eglučių ir
valgomos cukruotos spurgos. Čia, kaip ir daugelyje kitų kultūrų,
tikima, kad valgant apskritimo arba rutulio pavidalo patiekalus
prišaukiama sėkmė.
Ispanai savo ruožtu prieš vidurnaktį suvalgo tuziną vynuogių,
simbolizuojančių 12 mėnesių, kurie bus saldūs arba rūgštūs.
Filipinuose žmonės dėvi taškuotus drabužius, kad sektųsi, o
kai kuriose Pietų Amerikos šalyse dėvimi ryškių spalvų apatiniai
baltiniai - tikima, kad raudona spalva prišaukia sėkmę meilėje, o
geltona - pinigus.
Nors skirtinguose regionuose ir kultūrose Naujieji metai
sutinkami įvairiai, dauguma šios šventės tradicijų suteikia
galimybę nuleisti garą prieš naujo metų ciklo pradžią.
„Per šią šventę svarbu atsipalaiduoti ir nesukti galvos“, -
aiškina George'o Washingtono universiteto
sociologė Amitai Etzioni.
„Apskritus metus žmones kausto socialiniai reikalavimai, moralė,
įstatymai... Tuomet ateina proga, per kurią visuomenė pasako -
šiandien, šią parą, šį vakarą, visos taisyklės panaikinamos,
visos normos sustabdomos - ir visa tai yra gerai, - sakė ji. - Kitą
dieną vėl grįžtame prie įprastos tvarkos.“
Pasak istorikų, žmonės naujųjų metų pradžią švenčia jau
tūkstančius metų.
Senovės romėnai, iš kurių paveldėjome saulės kalendorių,
švęsdavo panašiai kaip mes - linksmindamiesi, valgydami ir gerdami.
„Tai būdavo visuotinių linksmybių diena. Žmonės tą dieną
žaisdavo, valgydavo ir gerdavo, - aiškino Prancūzijos kolegijos
istorikas Johnas Scheidas. - Imperijos laikotarpiu,
pirmuosius keturis mūsų eros šimtmečius, šis originalus
romėniškas paprotys tapo visuotine Romos pasaulio švente, ir tai
išliko iki mūsų dienų.“
Sausio 1-ąją Naujuosius metus plačiai pradėta švęsti tik nuo
46 metų prieš mūsų erą, kai imperatorius Julijus Cezaris įvedė
naują kalendorių. Anksčiau romėnų pasaulyje metai prasidėdavo
kovo 1-ąją.
Tuo tarpu viduramžių Europoje Naujųjų metų diena būdavo
sutapatinama su svarbiomis religinėmis šventėmis, dažniausiai
Kalėdomis.
1582 metais popiežius Grigalius XIII pakeitė Julijaus
kalendorių savuoju, ištaisydamas matematinius neatitikimus.
Dauguma katalikiškų šalių nedelsiant priėmė šį kalendorių
ir jame nustatytą Naujųjų metų pradžią sausio 1-ąją, tačiau
protestantų valstybės prie šios tvarkos perėjo palaipsniui.
Didžioji Britanija ir jos tuometės kolonijos, įskaitant Jungtines
Valstijas, naująjį kalendorių priėmė vienos iš paskutiniųjų -
tik 1752 metais.
Nors didžioji pasaulio dalis yra pripažinusi sausio 1-ąją
oficialia metų pradžios diena, kai kuriose šalyse Naujieji metai
sutinkami kitomis dienomis.
Ortodoksų bažnyčios naujuosius metus švenčia sausio 14-ąją
(kuri yra sausio 1-oji pagal Julijaus kalendorių), o Kinijoje
Naujieji metai gali būti sutinkami nuo sausio 21-osios iki vasario
20-osios, nelygu mėnulio fazė.
Šiemet kinų Naujieji metai bus sutinkami vasario 10-ąją.