Barselonos kapinių labirinte įsisuko mados ir meno vėjai

Specialiai LR, Barselona

Įmantrūs kolumbariumai su durimis iš surūdijusį plieną primenančios medžiagos žmonėms nepadarė įspūdžio.
Įmantrūs kolumbariumai su durimis iš surūdijusį plieną primenančios medžiagos žmonėms nepadarė įspūdžio.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristina Nastopkaitė

Jan 7, 2013, 12:02 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 11:55 PM

Kapinės – tai miestas. Tokį šūkį pasirinko Barselonos kapinių direkcija savo reklamai. Taikliau ir nesugalvosi, mat erdvės, kur amžinojo poilsio atgulė velioniai, išties primena gyvenvietes. Ir ne tiktai iš išorės.

Kol kas Ispanijoje, įskaitant ir Kataloniją, daugiau nei pusė mirusiųjų laidojama karstuose. Tačiau jie ne kasami į žemę, o dedami į iš cemento sukonstruotas ir granito plokšte uždengtas nišas.

Beveik visi mirtingieji čia laidojami vertikaliai – laidojimo nišose ar kolumbariumuose.

Nišų konstrukcijos yra milžiniškos – jos gali siekti net septynis aukštus. Tokia daugiaaukštė kapinių struktūra primena pilkus ir nuobodžius blokinių gyvenamųjų namų kvartalus.

Bet net ir tokioje niūrioje erdvėje katalonai stengiasi, kad mirusiųjų amžinojo poilsio vieta kuo nors išsiskirtų. Išskirtinumui pabrėžti tinka viskas – ir spalvos, ir medžiagos, ir net technologijos.

Laidojimo būdas – mįslė

„Kodėl Europos pietuose mirusieji laidojami cementinių konstrukcijų nišose, o šiaurėje – žemėje?” – „Lietuvos rytas” paklausė Barselonos kapinių direktoriaus Jordi Valmanos-Corbellos.

„Šis klausimas man jau užduotas šimtus kartų, tačiau aš į jį atsakyti iki šiol taip ir negaliu”, – sako viso pasaulio kapines apkeliavęs Barselonos kapinių direktorius.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad, išskyrus Ispaniją, Portugaliją, Italiją ir Graikiją, niekur kitur nemačiau tokio laidojimo būdo.

Domėdamasis kapinių istorija sužinojau, kad pirmosios Barselonos laidojimo nišos buvo pastatytos antrojoje devynioliktojo amžiaus pusėje.

Tuo pačiu metu Barselona pradėjo plėstis, ir inžinierius Ildefonsas Cerda sukūrė daugiaaukščių namų „Eixample” kvartalą. Tad kapinės pradėjo augti į viršų kartu su miestu”, – sako J.Valmana-Corbella.

Pasak Barselonos kapinių direktoriaus, vertikalų laidojimo būdą būtų galima pateisinti miesto gyventojų gausybe, tuomet kitų Europos didmiesčių kapinės taip pat būtų pilnos cementinių nišų konstrukcijų. Tačiau jos paplitusios tik pietuose, ypač Barselonoje, kur kapinių architektūra išties išskirtinė.

Pelenai barstomi visur

Jei laidoti, tai laidoti taip, kad išsiskirtum.

Forma ne tiek jau svarbu, svarbu laidojimo principas. Antai kitas, vis labiau Barselonos mieste populiarėjantis laidojimo būdas – kremavimas.

„Kremavimas mūsų šalyje yra gana naujas laidojimo būdas. Pirmoji kremavimo krosnis Barselonoje buvo pastatyta 1983 metais. Tačiau iš pradžių kremuoti palaikus buvo visiškai nepopuliaru.

Peržengus 2000-ųjų slenkstį kremavimas smarkiai paplito.

Dabar Barselonos mieste net 40 procentų palaikų kremuojama. Mažesniuose miestuose ir gyvenvietėse kremavimas vis dar nėra populiarus, ten kremuojama tik apie 10 procentų palaikų”, – sako J.Valmana-Corbella.

Vis dėlto kremavimas katalonams – ypatingas dalykas.

Barselonos kapinių direktorius pabrėžė, kad kol kas iš kremuotų palaikų net 65 procentai yra laikomi ar išbarstomi už kapinių ribų – jūroje, kalnuose, miškuose, upėse ir t.t.

Viena populiariausių Katalonijos vietų pelenams barstyti – legendinis Monserato kalnas. Šio kalno šlaituose mėtosi daugybė urnų.

Kapinėse – pelenų sodai

„Tik 35 procentai kremuotų palaikų atsiduria kapinėse. Visi kiti išbarstomi bet kur. Mes manome, kad tai yra problema, ir bandome su ja kovoti”, – sako J.Valmana-Corbella.

O kovojama ne draudimais, bet originaliomis priemonėmis.

Antai įvairiose Barselonos kapinėse yra sukurtos natūralios erdvės, kuriose žaliuoja augalija. Čia artimiesiems siūloma nemokamai išbarstyti mirusiųjų pelenus.

Tie, kurie nenori barstyti pelenų, gali palaidoti ekologiškas suyrančias urnas Monžuiko kapinių aromatiniame sode.

Ant palaidotos urnos sodinami Viduržemio jūros regione paplitę aromatiniai augalai – levandos, rozmarinai ir kiti.

Kita galimybė – tose pačiose kapinėse esantis Viduržemio miškas. Kapinėse įkurtame miškelyje ant užkastos urnos galima pasodinti medį.

Mirusiojo vardas ir pavardė išraižomi ant plokštės, kuri įkalama į žemę greta pasodinto aromatinio augalo ar medžio. Ten, kur išbarstomi pelenai, mirusius menančios plokštės kalamos ant šalia esančios uolos ar specialiai tam pastatytos sienos.

Populiarūs stiklas ir plienas

Daugiau nei pusė kapinėse laidojamų pelenų yra laikomi kolumbariumuose. Tai į laidojimo nišas panaši struktūra, tik kur kas mažesnė – vietos reikia ne visam karstui, o tik urnai.

Į vieną kolumbariumą gali tilpti įvairios tos pačios šeimos urnos. Kolumbariumai pagaminti iš cemento, iš fabriko į kapines atvežami jau iš anksto pagaminti kolumbariumų blokai. Nišą, į kurią dedama urna, paprastai dengia granitinė plokštė.

Barselonos kapinės klientams nuolat siūlo naujovių.

„Stengiamės mirusiojo šeimai pasiūlyti kuo patrauklesnius ir kuo naujesnius sprendimus.

Dabartinė mūsų naujovė – kolumbariumai su stiklinėmis durimis. Tokiu atveju matyti urna, šalia kurios artimieji gali išdėlioti mirusį primenančias relikvijas, anūkų piešinius ir pan.

Stiklinius kolumbariumus pirmą sykį pamačiau Olandijoje – man jie labai patiko ir juos pasiūlėme barseloniečiams.

Dabar kolumbariumai su stiklinėmis durimis čia tapo labai populiarūs”, – giriasi Barselonos kapinių direktorius.

Legendinėse Barselonos miesto Monžuiko kapinėse pernai buvo siūlomi ir į uolą įmūryti kolumbariumai su durimis iš COR-TEN plieno.

„Man ši medžiaga labai patiko, nes ji puikiai derėjo prie uolos.

Tačiau žmonėms ji nepadarė didelio įspūdžio – jiems tai pasirodė panašu į surūdijusį metalą.

Juk mūsų klientai – senyvo amžiaus ir gana konservatyvūs”, – apie savo klientų skonius pasakoja J.Valmana-Corbella.

„Vos tik prasidėjus kremavimui siūlėme kolumbariumus iš nerūdijančiojo plieno, tačiau dabar jų jau nėra rinkoje – buvo pernelyg paprasti ir atrodė pigiai. Šalia Monžuiko krematoriumo turime ir ilgiausią kolumbariumą Katalonijoje – sienoje vienoje eilėje yra net 96 nišos”, – sakė J.Valmana-Corbella.

Laidoti žemėje – brangu

Katalonijoje yra ir tokių, kurie nori palaidoti urnas žemės kolumbariumuose.

Barselonos kapinės siūlo savo klientams ir tokią galimybę. Tačiau J.Valmana-Corbella primena, kad laidoti į žemę (pradedant kolumbariumais, baigiant panteonais) yra kur kas brangiau.

„Čia žemėje laidojami tik labai pasiturintys, tai galintys sau leisti žmonės. Visi kiti atsiduria vertikalioje struktūroje”, – sako Barselonos kapinių direktorius.

Kolumbariumai užima mažiau vietos ir yra pigesni už laidojimo nišas.

Šiuo metu kolumbariumo kaina Barselonos kapinėse svyruoja nuo 256 iki 1800 eurų, o nišos gali kainuoti net ir 4000 eurų.

Amžinojo poilsio vietos nuoma

Kaina priklauso nuo kolumbariumo ar nišos tipo ir nuo to, kurioje vietoje jie yra. Taip pat ir nuo licencijos.

Ispanijoje kolumbariumams ir nišoms licencijos teikiamos 15, 30 arba 50 metų laikotarpiui. Be licencijos, kasmet dar reikia mokėti ir mokesčius – jie svyruoja apie 15 eurų per metus.

Amžinojo poilsio vietą Ispanijos kapinėse turi ne visi.

Pasibaigus licencijos galiojimo laikui ją siūloma pratęsti.

Jeigu palaidotojo artimieji neturi galimybės ar nebenori pratęsti licencijos, urna ar nekremuotų palaikų liekanos surenkamos ir palaidojamos bendroje duobėje, o laidojimo niša ar kolumbariumas išnuomojami kitoms šeimoms.

Paaiškinus, kad Lietuvos kapinėse dabar taip pat statomi kolumbariumai, J.Valmana-Corbella labai nustebo.

„Mums tai atrodo labai keista. Čia laidojimas žemėje yra tikra privilegija, todėl atrodo neįtikėtina, kad ten, kur visi laidojami žemėje, pradėtų populiarėti kolumbariumai”, – stebėjosi Barselonos kapinių direktorius.

Ekskursijos kapinėse

Barselonos miesto Monžuiko kapinės išskirtinės. Tai legendinės kapinės, aprašytos daugelyje knygų ir filmuojamos įvairiuose kino filmuose.

Jos virš jūros stūkso įmūrytos į vieną iš Barselonos miesto kalvų – Monžuiko kalną. Monžuiko kapinės – pačios didžiausios Barselonoje, jų plotas – 56 hektarai. Kapinės tokios didžiulės, kad po jas važinėja specialusis kapinių autobusas.

Šiemet Monžuiko kapinėms sukaks 120 metų. Čia palaidota daugiau nei pusantro milijono palaikų. Čia ilsisi žymiausių Barselonos kultūros ir politikos žmonių palaikai. Šios kapinės – tai modernistinis Barselonos nekropolis, kuriame apstu laidotuvių meno paminklų.

Po kapines rengiamos ir nemokamos turistinės ekskursijos.

Vieną sekmadienį jos rengiamos Monžuiko, kitą – seniausiose Barselonos Poblenou kapinėse. Pastarosiose rengiami ir naktiniai teatralizuoti vizitai prie žvakių šviesos.

Saugo naujausia technologija

Barselonos kapinės išsiskiria ir savo modernumu. Sugalvotas netgi terminas – nekrotechnologija.

Išskirtiniai kapinių paminklai ir žymiausių mirusiųjų kapai yra pažymėti QR ženklu – nuskenuoji šį ženklą išmaniuoju telefonu ir apie palaidotą asmenį gali viską sužinoti internete. Ir tai ne tik garsenybių privilegija.

Praėjusių metų spalį Barselonos kapinių atstovai paskelbė, kad nuo šiol visi norintys galės žymėti artimųjų antkapius QR ženklu, pridėdami mirusiojo nuotraukas, vaizdo medžiagos iš jo gyvenimo.

Šios paslaugos kaina – nuo šimto eurų, nelygu paslaugos.

Kai kuriose Barselonos kapinėse jau įrengti ir didžiuliai skaitmeniniai paieškos kompiuterių ekranai, kuriuose, surinkus mirusio asmens vardą ir pavardę skaitmeniniame kapinių žemėlapyje nurodoma jo palaidojimo vieta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.