Draugiškas ir švelnus keturkojis be paliovos glaustėsi prie sunkia liga sergančio berniuko lyg sakydamas: „Aš busiu tavo draugas amžinai.“
Ištikimieji šunys neretai gelbsti ir globoja į bėdą patekusius žmones. Pasaulį sukrėtęs incidentas, kai Niutauno miesto (Konektikute) mokykloje šaulys nušovė 20 mokinių ir keletą mokytojų, į nelaimės vietą skubėjo ne tik specialiosios tarnybos, bet ir specialiai kritinėms situacijos paruošti šunys, kurie savo meilumu ir draugiškumu ramino šoko ištiktus vaikus ir suaugusiuosius.
Jau kuris laikas pasaulyje sėkmingai plėtojama delfinų terapija, vis dažniau kalbama ir apie žirgų terapijos teikiamą naudą. Tačiau yra ir kita gyvūnų terapijos rūšis - dogoterapiją, kinoterapiją arba, paprasčiausiai, šunų terapija.
Pasaulyje dogoterapija vis labiau populiarėja. Be to, daugėja šalių, kur šunys ligoninėse, reabilitacijos centruose padeda sveikti sunkiai sergantiems ligoniams, o kai kurios dogoterapeutų organizacijos veikia kone pusšimtį metų, kaip, pavyzdžiui, Portlando dogoterapeutų „Delta fondas“.
Lietuvoje šunų terapija daugeliui vis dar yra keistenybė. Lietuvos niūfaundlendų ir landsyrų mėgėjų klubo nariai ir kiti entuziastai ėmė lankytis vaikų ugdymo bei globos įstaigose ir žengė pirmuosius dogoterapijos žingsnius.
Šunų terapijos seminarus ėmė organizuoti ir Lietuvos kinologų draugija. Sakoma, kad šunys tiesiogiai negydo ligų, tačiau padeda sustiprinti paciento reabilitacijos efektyvumą, pažadina pojūčius, teigiamas emocijas, o visa tai išjudina gyvybines žmogaus galias.
