„Pinigai nekvepia. Kvepia tie, kurie jų neturi”, – tokią XX amžiaus pradžioje kūrusio rašytojo Paulio Leautaud sparnuotąją frazę prancūzams priminė istorija viename muziejuje.
Iš tiesų tai nepaprastas nutikimas. Bent jau Prancūzijoje. Vienas pagrindinių jo veikėjų – savanoris jaunuolis Matthieu. Jo norai kilnūs, bet, kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas.
Praėjusį šeštadienį jis nutarė su dideliais sunkumais susiduriančią šeimą nusivesti į Orsė moderniojo meno muziejų Paryžiuje.
Pavaišinęs juos pietumis muziejaus restorane, kurio personalas jaunuoliui pasirodė žavus ir dėmesingas, savanoris kartu su pora ir jų dešimtmečiu sūnumi nuėjo apžiūrėti ekspozicijos.
Bet lankytojus, išeinančius iš ekspozicijų salės, kuri labai populiari, nes joje eksponuojami Vincento van Gogho paveikslai, sustabdė apsaugininkas.
Jis paprašė, kad jie tučtuojau išeitų iš muziejaus, nes „lankytojai skundžiasi jų skleidžiamu kvapu”.
Savanoris atsisakė ir paaiškino, kad jie blogai nesielgia, netrukdo kitiems lankytojams ir svarbiausia – muziejaus taisyklės neįpareigoja jų to padaryti.
Tad pernelyg nekreipdami dėmesio į pastabas lankytojai pajudėjo šiuolaikinio meno ekspozicijos link.
Didelės salės ir mažai lankytojų – žiemišką šeštadienio popietę tai įprasta.
Čia prie lankytojų priėjo jau keturi pareigūnai ir paprašė išeiti. Šį kartą ne taip mandagiai ir be užuolankų leisdami aiškiai suprasti, kad savanorio argumentai apie lygias teises ir atskirtyje gyvenančios šeimos pažeminimą jų nedomina.
Vis dėlto istorija nuskambėjo Prancūzijos sostinėje ir kilo šioks toks triukšmas.
Vieni prancūzai piktinosi nederamu apsaugininkų elgesiu su skurdžiai gyvenančiais žmonėmis, kiti prakalbo apie nelygybę ir įstatymų nepaisymą.
Juolab kad atrodo, jog išprašyti šiuos žmones iš muziejaus buvo pačių apsaugininkų sprendimas, o ne jų vadovybės instrukcijų vykdymas.
Vėliau, kai su muziejaus direkcija susisiekė žurnalistai, jo darbuotojai atrodė susikrimtę dėl įvykio.
„Išties nemalonu. Juo labiau kad pastaruosius ketverius metus daug darome, kad muziejus taptų prieinamesnis žmonėms iš visų socialinių sluoksnių”, – pažymėjo Angelina Infanti. Ji Orsė muziejuje yra atsakinga už grupes lankytojų, kurie nėra pratę vaikščioti į muziejus.
Blogesnio meto skandalui ir nebuvo galima sugalvoti – šis įvykis nutiko būtent tada, kai Prancūzijos kultūros ministerija paskelbė apie planus atverti muziejus socialiai remtiniems žmonėms.
Remti įvairių socialinių organizacijų pastangas savo globotinius palydėti į didžiausius muziejus – kilnių prancūzų pareiga. Bet apsaugininkai, regis, apie tokius planus negirdėjo ir nenori girdėti.
