„Valstybinis muziejus stovi prie naujo savo istorijos puslapio
slenksčio“, - apie renovaciją, kurią parengė ispanų architektai
„Cruz y Ortiz“, spaudos konferencijoje sakė šio 19-ojo amžiaus
muziejaus generalinis direktorius Wimas Pijbesas.
Architektai ir amatininkai atkūrė daug šio gotikos ir Renesanso
pastato originaliojo stiliaus, kurį suprojektavo Pierre'as Cuypersas, tačiau suteikė ir daug modernių bruožų.
1885 metais atidarytame muziejuje pristatoma 800 Olandijos
istorijos metų, kuriuos atspindi 8 tūkst. eksponatų 80-yje salių.
1,5 km maršrutas muziejaus galerijomis nuves jus „nuo viduramžių
iki (Pieto) Mondriano“.
Tačiau fizinio ir meninio muziejaus identiteto branduolys yra
Rembrandto šedevras „Nakties sargyba“. Šis paveikslas
įkūnija Aukso amžių, kuris apytikriai apima 17-ąjį amžių, kai
olandai dominavo pasaulio prekyboje ir mene.
Įspūdingas naujųjų buržua turtas reiškė, kad buvo užsakyta
milijonai paveikslų, dažnai - portretų ar peizažų, o ne
romantizuotų biblinių vaizdų, kurie dominavo Italijos Renasanso
mene.
Protestantiškoji Olandija pirmąją Aukso amžiaus pusę praleido
kovodama už užsivadavimą nuo katalikiškos Ispanijos, ir ne be
lašelio ironijos dabar yra faktas, kad garsiausią Aukso amžiaus
lobyno skrynią renovavo ispanų architektai.
Muziejus viliasi pritraukti milijoną lankytojų per metus,
„susiedamas žmones, meną ir istoriją“, sako direktorius W.Pijbesas.
„Pasikeitė viskas, išskyrus vieną dalyką: „Nakties sargybą“,
nors ji dabar kabo kiek aukščiau nei iki šiol“, - sakė jis.
Kolekcijų direktorius Taco Dibbitsas reziumavo,
kad muziejus siekia perteikti „grožio pojūtį ir istorijos
suvokimą“.
Nors anksčiau muziejuose, tokiuose kaip šis, būdavo atskira
salė paveikslams, atskira salė baldams ir atskira - keramikai, dabar
tai pasikeitė, sakė jis.
Dabar Rembrandto paveikslai kabo greta baldų, kuriuos pagamino jo
draugas stalius Hermanas Doomeris, ar Aukso
amžiaus poeto Constantijno Huygenso, kuris
rašė apie Rembrandtą, portreto.
Šie objektai smagiai gyvena drauge - arba kabo ant sienų, arba
„beveik nematomose“ dėžėse, sakė T. Dibbitsas.
Tačiau renovacija sulaukė ir prieštaringų vertinimų, nes
smarkiai viršijo biudžetą ir terminą.
Ypač didelis galvos skausmas buvo dviračių takas, einantis per
tunelį pastato viduryje.
Muziejus nenorėjo, kad tas tunelis būtų naudojamas kaip
dviračių takas, nes visai šalia yra įėjimas į muziejų, bet
miesto valdžia nusprendė leisti dviračiams važiuoti ir stebėti
situaciją.
Vienu metu net buvo siūloma Amsterdamui surengti referendumą
šiuo tipiškai olandišku klausimu.
Renovacijos metu 400 muziejaus eksponatų buvo perkelti į
„Philipsvleugel“ sparną, kuri juos per devynerius metus pamatė 8,5
mln. lankytojų.
Kiti darbai buvo eksponuojami paeiliui rengiamose parodose
muziejaus pastate Amsterdamo Schipholio oro uoste.
Buvęs olandų futbolininkas Ruudas Gullitas,
kurio motina yra dirbusi Valstybiniame muziejuje, nusifilmavo jo
reklamose, kuriomis siekiama pritraukti daugiau lankytojų iš pačios
Olandijos. Internete jau parduota daugiau kaip 40 tūkst.
išankstinių bilietų.
Muziejus siekia, kad kiekvienas 12-13 metų olandų vaikas jau
būtų matęs „Nakties sargybą“, sakė direktorius W. Pijbesas. Be to
siekiama, kad pusė visų muziejaus lankytojų būtų olandai.
Balandžio 13 dieną muziejų visuomenei oficialiai atidarys
karalienė Beatrix. Tą dieną įėjimas bus nemokamas,
be to, tai bus paskutinis svarbus karalienės viešas pasirodymas
prieš tai, kai ji balandžio 30-ąją atsisakys sosto savo sūnaus
Willemo-Alexandero naudai.