Nuo balandžio iki spalio naujosios „parko darbuotojos“ ganysis
teritorijoje, kuriose plotas prilygsta aštuoniems teniso kortams -
tris kartus po dvi savaites, siekiant pagerinti sąlygas biologinei
įvairovei ir užtikrinti gamtai palankesnį Prancūzijos sostinės
žaliųjų erdvių tvarkymą, pakeisdamos tiek chemines priemones,
tiek žoliapjoves.
Kai „nedirbs“, avys ilsėsis Paryžiaus priemiestyje
įsikūrusiame ūkyje „Ferme de Paris“.
„Vejoje, pjaunamoje 24 kartus per metus, nelieka jokios
biologinės įvairovės. Kai naudojami gyvuliai, jų išmatos
pritraukia vabzdžius, o paskui vabzdžius ateina paukščiai“, -
sakė bendrovės „Eco Terra“ vadovas Alainas Divo, kurio
įmonė planuoja ir įgyvendina ekologinio ganymo projektus
Prancūzijos urbanizuotose teritorijose.
Rupšnodamos žolę prie vienos žiedinės sankryžos Paryžiaus
19-ajame rajone, netoli didžiulio pilko pastato, kuriame įsikūręs
sostinės archyvas, avys, regis, greitai prisitaikė prie savo naujos
aplinkos.
„Faktas, kad jos iškart pradėjo ganytis, reiškia, kas jos labai
greitai prie to pripras“, - sakė „Ferme de Paris“ avių augintojas
Marcelis Collet (Marselis Kolė), pridūręs, kad toks projektas,
vykdomas pagal vietos valdžios užsakymą, yra pirmasis sostinėje.
Pasak M.Collet, ekologinis ganymas Prancūzijoje naudojamas jau
apie dešimtmetį, tačiau „išties pradėjo vystytis per pastaruosius
trejus metus“.
Jis nurodė, kad tokiuose projektuose dažniausiai naudojami
vietinių veislių gyvuliai, kurių dabar mažiau auginama
suintensyvėjus žemės ūkiui ir padidėjus konkurenciją, nes tas
veisles išstumia produktyvesnės.
„Vietinės veislės, kurios yra šiek tiek mažiau produktyvios
... buvo nustumtos į šalį“, - sakė M.Collet.