Mokslininkas išaiškino, kad susidūrus verdančiai lavai ir vėsiam orui susiformuoja tamsi pluta, ant kurios galima trumpam atsistoti.
Lava yra tąsesnė už vandenį, nors atrodo, kad ji teka kaip srovė. E. Klemetti teigia, kad ji gali atlaikyti šiek tiek spaudimo.
40 sekundžių ilgio siužete rodomas vyras, kuris nedideliu tekančios lavos kanalu užbėga į viršų. Jo kolega šį veiksmą stebi iš šono. Galima matyti, kaip trumpam užsidega lipančiojo vyro batas jam žengus paskutinį žingsnį.
Savo tinklaraštyje geologas rašė: „Matome, kad lava juda lėtai ir turi tamsią plutą. Tai reiškia, kad ji tikriausiai yra vėsi. Panašu, kad tai yra „a'a lava“ – tam tikra rūšis, kuri yra daug tąsesnė už mums įprastą.
Lavos pluta greitai susiformuoja dėl temperatūros skirtumų tarp lavos (apie 1000 laipsnių Celsijaus) ir oro (25 laipsnių). Ši pluta iš dalies yra lanksti. Nufilmuota lavos srovė nėra labai plati. Ją iš kraštų supa sukietėjusi lava. Spėju, kad ši srovė yra gana toli nuo ugnikalnio kraterio.“
Jei lava turi storą plutą, juda lėtai, o einantis žmogus yra pakankamai greitas, jo svorio neužtektų, kad įsmegtų į lavą.
Tiesa, jei pluta kai kuriose vietose yra plonesnė, einantis žmogus gali įkristi. Žmogaus kūne esantis vanduo, jam įkritus į lavą, užvirtų, pavirstų garais ir nelaimėlis „susprogtų iš vidaus“.
Etnos ugnikalnio lava kanalais gali nutekėti toli nuo jo kraterio. Ant jo susiformuoja pluta, kuri gali atlaikyti žmogų.
„Užbėgti lava į viršų be blogų pasekmių įmanoma, jei pasirenki lėtą ir vėsią lavos srovę, bėgi greitai ir tau sekasi“, – taip skamba geologo išvada.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
