Mylite gamtą ir norite nuveikti ką nors naudinga aplinkosaugos labui? Pasodinkite medį. Surinkite prie upės šiukšles. Pradėkite rūšiuoti atliekas. Pirkite tik vietines daržoves. Važiuokite į darbą dviračiu. Arba mylėkitės.
Aplinkosaugos organizacijos „Fuck for Forest” nariai jau seniai derina šį malonumą su nauda. Organizacijos nariai visose įmanomose ir neįmanomose vietose filmuoja trumpus pornografinius filmus, kuriuos galima pasižiūrėti internete.
"Lietuvos rytas" rašo, kad Vokietijos kino teatruose ką tik pasirodė naujas to paties pavadinimo dokumentinis filmas, kuris lietuviškai galėtų vadintis „Kaip seksas gelbėjo, drėgnuosius atogrąžų miškus”.
Filmo autorius – dokumentinių filmų kūrėjas lenkas Michalas Marczakas ir jo kolega Lukaszas Grudzinskis beveik dvejus metus lydėjo šios organizacijos aktyvistus. Tris mėnesius – Berlyne.
„Patyriau keisčiausių dalykų savo gyvenime”, – prisipažino M. Marczakas žurnalistams po filmo premjeros Vokietijoje.
Pornografija ar ekologija?
2003 metais įkurtos organizacijos „Fuck for Forest” („Kruškis už mišką”) pagrindinis veikėjas – norvegas Tommy Holas Ellingsenas. Jis tvirtai įsitikinęs, kad žmonija prarado natūralų ryšį su gamta.
„Visuomenės moralės supratimas mus nuvedė taip toli, kad žmogaus kūnas mums atrodo bjaurus ir trikdo labiau negu aplinkos niokojimas”, – piktinosi aktyvistas.
O aktyvistai radikalių priemonių, žinoma, nevengia. Tad su abiem blogybėmis – žmogaus kūno netinkamu suvokimu ir gamtos niokojimu – organizacija „Fuck for Forest” kovoja pornografiniais filmais.
Juose mylisi vyrai su moterimis, vyrai su vyrais, moterys su moterimis. Taip pat apstu ir grupinio, ir viešo sekso scenų.
Nuo kitų pornografinių interneto tinklalapių „Fuck for Forest” skiriasi drebančia kamera, absurdiškai silpnu apšvietimu ir poetiškomis ambicijomis. Pavyzdžiui, filme „Džiunglės”, nufilmuotame Meksikoje, vienas aktyvistų stovi įbridęs į upę ir groja fleita, o jo partnerė tenkina jį oraliniu būdu.
„Mes iš visų jėgų stengiamės ištaisyti mūsų visų žmogiškas klaidas”, – įtaigiu balsu skelbia balsas už kadro į sekso ritmą.
Norite pasižiūrėti filmuką? Įdėkite savo įrašą į organizacijos tinklalapį arba paaukokite bent kelis eurus aplinkosaugos labui. Tiktai už 12 eurų mėnesinį mokestį galėsite žiūrėti tiek filmų, kiek tik panorėsite. Ir prisidėsite prie aplinkosaugos.
Bauda už nepadorų elgesį
Tiesa, su šiais T. H. Ellingseno įsitikinimais sutinka toli gražu ne visi.
2005 metais Norvegijos teismas jį nuteisė už „viešą nepadorų elgesį”. Mat norvegas ir jo bendražygė švedė Leona Johansson mylėjosi per roko grupės „The Cumshots” koncertą. Ant scenos. O ir teismas virto cirku.
Teismo salėje T. H. Ellingsenas nusimovė kelnes ir pademonstravo, jo žodžiais tariant, „nuogumo grožį”. Tai nepadėjo: norvegas, jo bendražygė ir roko grupės nariai turėjo sumokėti po 1233 eurų baudas.
2006 metais T. H. Ellingsenas ir L. Johansson, tikėdamiesi išvengti baudų už viešosios tvarkos pažeidimus, persikėlė į Berlyną ir apsigyveno Frydrichshaino rajone.
Dar po trejų metų Vokietijos sostinėje jie susipažino su M .Marczaku. Lenkų režisieriui dabar 35-eri. Jis vos pora metų vyresnis už aktyvistus. Prieš pradėdamas filmuoti M. Marczakas kalbėjosi su seksologais ir sociologais ir perskaitė kalnus literatūros apie hipių judėjimą.
Tada jis ėmė laukti. Laukė daugiau kaip metus, kol grupė jam pasirodė tinkama filmuoti.
„Mane labiausiai domino du klausimai – kokią kainą tenka sumokėti tiems, kurie ryžtasi gyventi pasaulyje nesilaikydami taisyklių? Ir ar tie žmonės laisvesni negu likusi visuomenės dalis?” – klausė M. Marczakas.
Režisūra – silpnoka
Filme „Fuck for Forest” rodomi ekologine pornografija tikintys hipiai, klajojantys gatvėmis ir įtikinėjantys praeivius pasimylėti prieš kino kamerą.
Buitine kamera hipiai stambiu planu rodo neskustas genitalijas ir gaktos plaukus, negrabiai mylisi prieš publiką skambant nevykusiai muzikai.
Kamera fiksuoja ir aktyvistus, postringaujančius apie laisvesnį, dvasingesnį pasaulį.
Bet ji taip pat rodo ir berlyniečius, purtančius galvas ir su pasibjaurėjimu nusisukančius nuo aktyvistų nuogų krūtinių, tatuiruočių, šūkių ir muzikos.
Tiesa, Vokietijos kritikai įsitikinę, kad sukurti naujausią dokumentinį filmą apie organizacijos veiklą buvo nesudėtinga.
Scenarijus esą atsirado diskutuojant ant aprūkytos sofos, nauji aktoriai – norvegas Dany, vokietė Natty ir indė Kaajal prie kūrybos prisidėjo kažkaip savaime. Pagrindiniam filmo užsiėmimui ypatingos režisūros nereikėjo.
Naivuoliai, pasijutę nesuprasti
Žiūrėdamas filmą neabejoji – M. Marczakas „Fuck for Forest” atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai. Filmo pradžioje aktyvistai atrodo tiesiog mieli jauni žmonės, žūtbūt norintys, kad pasaulis taptų geresnis.
Paprastai jie neplanuoja savo gyvenimo, bet, aukštesnio tikslo vedami, netikėtai sukūrė planą, kuris jiems sukėlė euforiją. Tiesa, tas planas – gana absurdiškas.
Aktyvistai rengiasi drabužiais, kuriuos randa atliekų konteineriuose. Iš čia ir jų maistas. Tikslas – išleisti kuo mažiau pinigų, kad kuo daugiau jų liktų pasauliui išgelbėti.
„Fuck for Forest” nariai ne tik filme šlovina laisvą meilę ir meilę gamtai. Bėda ta, kad kiti jų dažnai nesupranta.
Berlyne juos dažnai vadino pornografiją garbinančiais keistuoliais – kaip tada, per demonstraciją, skirtą paremti prievartavimo aukas („Slutwalk”).
O kiti demonstracijos dalyviai, padedami policijos, tiesiog išvijo svetimšalius, apšaukę juos seksistais.
Drebanti kino kamera lydėjo aktyvistus, kurie graibė Nadine jos aštuonioliktojo gimtadienio proga.
Iš už kadro buvo girdėti merginos draugo balsas: jis nebuvo patenkintas dovana.
Iš misijos – šnipštas
Tragikomiškų ir chaotiškų scenų filme po truputį daugėjo, tačiau aktyvistai taip ir liko be galo naiviais, dėmesio siekiančiais pasaulio gelbėtojais.
Į juos neįmanoma žiūrėti rimtai, tačiau šaipytis iš jų irgi būtų neteisinga.
Filmo autoriai ir nesišaipė, tik pademonstravo, kaip grupė ėmė irti. Savaime.
Grupės lyderis Tommy pradėjo vis labiau panašėti į didybės manijos apimtą sektos vadovą, kuris didžiuojasi, kad jo žmonės jam besąlygiškai paklūsta.
Viena liūdniausių filmo akimirkų – kai Danas sėdi virtuvės kamputyje ir kalbasi su savo motina, kuri nenori jo nei matyti, nei girdėti. Sekso scenose Danas neretai atrodo be galo vienišas.
Aktyvistai pasiskelbė surinkę daugiau nei 400 tūkst. eurų, tačiau nuo to jų pasaulis tikrai netapo geresnis.
M.Marczakas su kino kamera nutarė lydėti aktyvistus į Amazonės atogrąžų miškus. Kažkur ant sienos tarp Peru ir Brazilijos Danas ir Tommy ilgomis tiradomis pasakoja, kaip rinko pinigus ir kodėl jie nori nupirkti žemės sklypą vietos gyventojams – kad turėtų savo mišką.
Bet paaiškėjo, kad šiems nerūpi nei keistuoliai aktyvistai, subtropinėje temperatūroje atrodantys kaip sušlapiusios žiurkės, nei jų sekso pasaulis, nei idealai.
Nepuolė jie ir prie šių keistuolių pinigų.
Paradoksas: jiems labiau reikėjo pjūklo, kurį lyg tyčia parodė kitas vokietis, pasirodęs atogrąžų miškuose.
Pjūklu, beje, taip pat vokišku, jie gali užsidirbti pragyvenimui. Atrodo, kad šiuo atveju vokiečių technologija įveikė vokiečių idealizmą.
Apšaukti melagiais ir pedofilais – už tai, kad, susižavėję jauna vietos mergina, bando įkalbėti ją eiti kartu ir gyventi jų idealais, aktyvistai vos spėjo pabėgti iš kaimo.
Režisieriui žėrė priekaištus
2012 metų Varšuvos kino festivalyje šis filmas laimėjo geriausio dokumentinio filmo prizą.
Šių metų sausio mėnesį „Fuck for Forest” šventė tarptautinę premjerą Roterdamo kino festivalyje.
Tačiau Vokietijos kino kritikų ekologinė pornografija ir XXI amžiaus hipiai nesužavėjo – gal dėl to, kad M.Marczakui pavyko sukurti labai neįprastą kūrinį – absurdišką ir komišką filmą, kuris žvelgia giliau ir kurį suprasti ne taip jau paprasta.
Jame – ne tik grupelė keistuolių, besisukančių juodame pornografijos pasaulyje. „Fuck for Forest” – tai portretas tų žmonių, kurie pateko į puritonišką, „prūsišką” atmosferą ir bando ją iškęsti iš paskutiniųjų pildydami savo troškimus.
Tai taip pat portretas tų užsieniečių, kurie pasijuto nesuprasti ir dėl vienos ar kitos priežasties apsistojo didžiausiame Vokietijos mieste.
Bet tai ir provokacija, dėl kurios režisieriui dabar netrūksta žiniasklaidos dėmesio. Pirmasis M.Marczako filmas apie šešis rusų kareivius Dievo užmirštame Arktikos kampelyje tokio dėmesio nesulaukė.
„Fuck for Forest” aktyvistai po filmo pasijuto apgauti. Jie tikėjosi, kad filmas taps reklama ekologinės pornografijos projektui, bet nusivylė.
Danas atvirai vadina M. Marczaką manipuliatoriumi, trokštančiu garbės ir pinigų.
Aktyvistai tvirtina, kad pats režisierius įkalbėjo juos važiuoti į drėgnuosius atogrąžų miškus, kur jie patyrė fiasko.
Ar verta stebėtis, jog jų pasisakymuose vis dažniau girdėti žodis „liūdna”?