Pareigūnai San Karloso mieste pareiškė, kad Brazilijoje laukinius ir retus gyvūnus laikyti namuose yra nelegalu, todėl beždžionė turi būti atimta.
Tačiau buvusi Chico savininkė, 71-erių Elizete Farias Carmona tikina beždžionę auginusi kaip sūnų: „Jie atėmė sūnų iš motinos. Bet tikiu, kad Dievas leis man vėl pamatyti mano Chico.“
Pasak moters, Chico jos namuose turėjo savo lovą ir buvo maitinamas pienu, vaisiais ir mėgstamiausiais braziliškais patiekalais.
E. F. Carmona teigia, kad beždžionę jai 1976 metais padovanojo šeimos draugas, dirbęs sunkvežimių vairuotoju. „Net neįsivaizdavau, kad negaliu jos laikyti“, – teigė moteris.
Bet pareigūnai tvirtina tiesiog atsiliepę į anoniminį skambutį. „Buvome perspėti, kad Carmonų namuose laikomas gyvūnas. Nuvykome ten pažiūrėti, ir paaiškėjo, kad tai tiesa“, – paaiškino San Paulo valstijos aplinkosaugos policijos leitenantas Jose Oliveira.
„Gyvūnas ir pagautas, ir laikomas buvo neteisėtai. Poniai Carmonai išdavėme laikiną licenciją, kol radome beždžionei tinkamą vietą gyventi“, – teigė pareigūnas, pridūręs, kad Chico buvo nugabenta į gamtinį rezervatą Asiso mieste, nuo San Karloso nutolusiame per 300 kilometrų.
Vienas E. F. Carmonos sūnų Ernani Furlanas BBC teigė, kad šeima būgštauja dėl Chico sveikatos naujuose jo namuose.
„Čia jis kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą išgerdavo po stiklinę pieno. Chico dievindavo morkas ir valgydavo jas visą dieną. Ar su juo taip elgiamasi bus ir ten? Manome, kad jis ten iš viso nevalgo“, – svarstė E. Furlanas.
Tiesa, vyras pripažino, kad beždžionė buvo laikoma surakinta grandinėmis. Bet taip esą buvo elgiamasi, kad Chico nelaipiotų ant lempų ir nenusitrenktų elektra.
„Jis tikrai nebūtų pabėgęs, bet bijojome, kad jam kas nors neatsitiktų. Chico pas mus atvyko dar jauniklis. Mano motina buvo ir jo motina“, – kalbėjo E. Furlanas.
Internete jau pasirodė dvi peticijos, kuriose reikalaujama grąžinti Chico Carmonų šeimai. Jas pasirašė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
