Katės, lapės, barsukai, pelės ar šunys, partrenkti automobilių ir pervažiuoti jų padangų, palikti pūti šalikelėse. Dauguma žmonių, juos pravažiuodami, jaučia pasibjaurėjimą, o kartais ir liūdesį. O A.Boytas juos nukrapšto nuo asfalto ir išsiverda pietums, rašo spiegel.de.
Kelyje žuvusių gyvūnų valgytojai suvalgo viską, ką randa. 74 m. A.Boytas susirenka kailiniuotas nelaimingų atsitikimų aukas ir vežasi į savo nuošalius namus vaizdingoje Kornvalio grafystėje.
Tada savo „laimikį“ nulupa, išdoroja ir, žinoma, išverda. Labai svarbu juos teisingai paruošti, nes kai kurie šalikelėse rasti gyvūnai būna nebegyvi jau keletą savaičių. Tačiau išrinkus lervas ir kirmėles, vis vien galima mėgautis mėsa.
„Esu valgęs mėsą, kuri buvo tamsiai žalia ir dvokė – bet jeigu gerai išverdi, pašvinkimas netrukdo mėgautis gyvūnu, - sako kelyje suvažinėtų gyvūnų valgytojas. - Esmė ne maisto skonyje, ji galvoje. Tai riba, kurią reikia peržengti, jeigu norite valgyti šitokius dalykus. Jūs sakote – gerai, tai yra tiesiog mėsa.“
Jis sakosi nuo kelyje partrenktų gyvūnų mėsos niekada nesusirgęs, nors buvę žmonių, kurie pasisvečiavę pas jį ir pavalgę, grįžę namo pasijuto blogai. „Esu tikras, kad priežastis buvo kažkokia kita“, - sako A.Boytas.
Štai jo barsuko troškinio receptas: paimkite galvą, įberkite prieskonių ir žolelių ir troškinkite penkias valandas.
Į pensiją išėjusio mokslininko mėgstamiausias patiekalas yra šuniena – pasak jo, jos skonis šiek tiek primena avienos. Jis suvalgė du mišrūnus ir Labradoro retriverį, suvažinėtus automobilių. A.Boytas tikina, kad prieš suvalgydamas bandė surasti jų šeimininkus. Bet, nepavykus rasti, marinavo juos raudonajame vyne.
A.Boytas suvažinėtų gyvūnų mėsą pradėjo valgyti septintajame dešimtmetyje. Jo šaldiklis užkimštas įvairių rūšių atstovais, pradedant suopiais, baigiant gluodenais.
Didžiojoje Britanijoje įstatymai nedraudžia valgyti suvažinėtų gyvūnų – suprantama, jeigu jie nėra suvažinėjami tyčia, tikintis po to suvalgyti.
A.Boyto žmona suvažinėtų gyvūnų nevalgo – ji apskritai yra vegetarė. Tad pensininkas gamina dvėselienos patiekalus, tik kai ji išvyksta. „Kartą per savaitę ji važiuoja aplankyti savo motinos, - sako jis. - Jeigu pasilieka nakvoti, tai puiki proga didelei puotai.“
Parengė Jurgita Noreikienė
