„Mano reakcija, kai apie tai išgirdau, buvo nepatiklumas ir
džiaugsmas“, – sakė naujienų agentūrai AFP molekulinės ir
ląstelių biologijos profesorius dirbantis Kalifornijos universitete
Berklyje.
R.Schekmanas pasakojo, kad 1 val. vietos laiku, kai jis miegojo
savo namuose Kalifornijoje, jį pažadino Nobelio komiteto pirmininko
skambutis iš Švedijos.
Mokslininkas pridūrė, kad tuo metu dar nebuvo atsigavęs po
staigaus laiko juostų pasikeitimo, nes ankstesnę naktį grįžo namo
po kelionės į Vokietiją.
R.Schekmanas sakė, kad Nobelio premija, kuri buvo skirta jam ir
amerikiečiui tyrėjui Jamesui Rothmanui bei
Vokietijoje gimusiam mokslininkui Thomui Suedhofui,
vainikavo beveik keturis dešimtmečius uoliai vykdytą darbą.
„Aš tuo užsiiminėjau 37 metus, o Rothmanas – panašios
trukmės laikotarpį, – sakė jis. – Prieš 25 metus suvokėme,
kad dirbame su ta pačia tema.“
Pagrindinis R.Schekmano tyrimų objektas – vezikulės: mažytės
pūslelės, kurios transportuoja įvairių medžiagų molekules
ląstelės viduje ir išorėje.
R.Schekmanas atrado genų rinkinį, nuo kurio priklauso vezikulių
pernaša, naudodamas mielių ląsteles kaip biologinės sistemos
pavyzdį, kai pradėjo savo tyrimus 8-ame dešimtmetyje.
„Eiliniai žmonės gali gauti naudos iš šių esminių
ląstelės veiklos tyrimų, kurie atnešė netikėtų ir dramatiškų
padarinių jų pačių gyvenimui“, – pareiškė jis.
Savo ruožtu 62 metų J.Rothmanas, kuris yra Jeilio universiteto
profesorius ir jo ląstelių biologijos katedros pirmininkas, sakė
Švedijos radijui, kad jaučiasi „itin pagerbtas“ šiuo
apdovanojimu.