Pranciškus tą įvykį atskleidė ketvirtadienį, per neoficialų
pokalbį su Romos kunigais apie būtinybę būti maloningiems savo
tikintiesiems. Jis papasakojo apie Buenos Airių „didį
nuodėmklausį“, kuris klausė daugiausia vyskupijos kunigų
išpažinčių, taip pat – Jono Pauliaus II, kai jis lankėsi
Argentinoje.
Kai tas kunigas mirė, Pranciškus nuėjo pasimelsti prie jo
atviro karsto ir buvo priblokštas to, kad niekas neatnešė gėlių.
„Šis žmogus atleido visų Buenos Airių kunigų nuodėmes, bet
(nesulaukė) nė vienos gėlės?“, - prisiminė Pranciškus. Tad jis
nuėjęs ir nupirkęs rožių puokštę, o kai grįžo padėti jų
prie karsto, pamatė rožinį velionio rankoje.
„Ir iškart atėjo į galvą tas vagis, kurį visi turime
savyje, ir kol tvarkiau gėles, paėmiau kryželį ir panaudojęs
truputį jėgos jį nutraukiau, - pasakojo jis, rankų gestais
parodydamas, kaip nutraukė kryželį nuo rožinio. – Ir tą
akimirką pažvelgiau į jį ir pasakiau: „Duok man pusę savo
malonės“.
Pranciškus sakė, kad daug metų nešiojosi tą kryželį
marškinių kišenėje, bet sutana, kurią jis dabar nešioja kaip
popiežius, kišenės neturi. Tad jis jį laiko mažame maišelyje po
sutana.
„Ir kai tik kokia bloga mintis apie ką nors ateina į galvą,
mano ranka visad eina čia, - sakė jis, parodydamas sau į širdį.
– Ir aš pajuntu tą malonę ir pasijuntu geriau“.