Du technikai, dėvintys pilkas liemenes, žingsniavo aplink bažnyčios altorių Madrido centre esančiame Švč.Trejybės vienuolyne, pastatytame iš raudonų plytų, stumdami georadarą, kuris turėtų padėti rasti garsiausio Ispanijos aukso amžiaus rašytojo amžinojo poilsio vietą.
Stebint fotografams ir televizijos žurnalistams, radaras rodė požemines struktūras, pradėjus pirmąjį didelį tyrimą, kurio tikslas – surasti rašytojo, mirusio skurde 1616 metų balandžio 22 dieną, kūną.
Kaip rodo istoriniai įrašai, M.de Cervantesas buvo palaidotas kitą dieną po mirties bažnyčioje tame vienuolyne, kuris per šimtmečius buvo išplėstas.
Tačiau tiksli rašytojo, kuris sukūrė vieną iš genialiausių Vakarų literatūros paminklų, palaikų palaidojimo vieta buvo užmiršta.
„Kodėl ieškome Miguelio de Cervanteso palaikų? Nes jis – pasaulinės svarbos veikėjas. Nes jam skolinga visa žmonija. Ir dėl to, kad turime galimybę bei technologijas, leidžiančias rasti tuos palaikus, išimti iš bevardžio kapo bei pridengti memorialiniu antkapiu“, – sakė šiam projektui vadovaujantis istorikas Fernando de Pardo.
Radaro skleidžiamos elektromagnetinės bangos atsispindi ir leidžia aptikti įvairius požeminius darinius, tokius kaip kapo kripta, aiškino F.de Pardo.
Pasak jo, per pirmąją šio projekto fazę mokslininkai tris dienas tirs numatytą teritoriją – dvi patalpas, esančias šalia bažnyčios, kurioje anksčiau veikė vienuolynas, iš viso apie 220 kvadratinių metrų plotą.
Gauti rezultatai bus išanalizuoti per tolesnes 2-3 savaites, o tyrimų ataskaita bus perduota Madrido rotušei nurodė istorikas.
Jeigu M.de Cervanteso palaikai būtų rasti, jie veikiausiai liktų palaidoti bažnyčioje, tačiau būtų įrengtas rašytojo memorialinis antkapis, pridūrė projekto vadovas.
