Šimtmečius aktoriai šlubavo ir kūprinosi, vaidindami tą
karalių, tačiau skenavimo rezultatai rodo, kad jo stubure esantį
išlinkimą puikiausiai būtų paslėpę drabužiai arba šarvai.
„Ričardo III palaikų tyrimas rodo, kad jam buvo būdinga
skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną), ir tai patvirtina, kad
šekspyriškasis „kuprotos rupūžės“ pavaizdavimas yra visiškas
pramanas. Tai dar vienas įrodymas, kad pjesės, nors ir puikios
dramos, dažniausiai yra išmonė, o ne faktas“, – sakė Ričardo
III draugijos pirmininkas Philas Stone'as.
„Istorija mums byloja, kad Ričardas III buvo puikus karys.
Aišku, jam buvo šiek tiek nepatogu dėl stuburo problemų, o jo
išvaizdos nupasakojimai, parašyti dar jam gyvam esant, sako, kad jis
„iš asmenybės ir kūno sudėjimo buvo gana patrauklus“ ir kad
jis „buvo dailiausias vyras menėje po savo brolio Edvardo IV“,
– pridūrė Ph.Stone'as.
Ričardas III, dabartinės Britanijos karalienės Elizabeth II
14-osios eilės senelis, buvo paskutinis mūšyje
žuvęs Anglijos monarchas. Jis buvo nužudytas per mūšį prie
Bosvorto 1485 metų rugpjūtį.
Jo žūtis žymėjo Rožių karo, pavadinto pagal jame
dalyvavusių Lankasterių ir Jorkų giminių heraldinius simbolius,
pabaigą bei Tiudorų dinastijos iškilimą.
Istorinėse kronikose rašoma, kad nuogas ir kruvinas karaliaus
kūnas buvo atgabentas ant nešulinio arklio į Lesterio miestą
vidurio Anglijoje, kur buvo palaidotas nepažymėtame kape
pranciškonų vienuolyne.
Tiksli Ričardo III kapo vieta liko nežinoma 500 metų.
Jo palaikai galiausiai buvo atrasti 2012 metų rugsėjį, statant
savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę Lesteryje.
Archeologai patvirtino, kad kaulai tikrai priklauso Ričardui III,
ištyrę jo DNR, kuri buvo palyginta su karaliaus sesers palikuonių
genetine medžiaga. Atpažinti palaikus taip pat padėjo mūšyje
patirtų sužalojimų žymės ir stuburo iškrypimo požymiai.