Tai rekordinė suma, paklota už pašto ženklą.
Kainų siūlymas prasidėjo nuo 4,5 mln. dolerių. Prireikė vos
dviejų minučių, ir pašto ženklas, kaip manoma, vienintelis
išlikęs tokio vieno cento vertės Britų Gvianos pašto ženklo
egzempliorius, telefonu buvo parduotas anoniminiam pirkėjui.
Aukcionų namai „Sotheby's“ šį britų kolonijinių laikų
reliktą buvo įvertinę 10-20 mln. dolerių.
„Kartu su komisiniais ženklas ką tik parduotas už maždaug
9,5 mln. dolerių, o tai reiškia, kad nustatytas naujas pašto
ženklo kainos pasaulio rekordas“, - paskelbė „Sotheby's“
specialių projektų direktorius Davidas Reddenas (Deividas Redenas)
sausakimšoje salėje Niujorke.
„Sotheby's“ nurodė, kad ankstesnis rekordas priklausė
1855-aisiais Švedijoje išleistam pašto ženklui, vadinamajam trijų
skilingų geltonajam (Gul tre skilling banco), už kurį 1996 metais
aukcione buvo pakloti 2,2 mln. dolerių.
Antradienį parduotas 1856 metais Britų Gvianoje išleistas
pašto ženklas, daugelio filatelistų laikomas garsiausiu pasaulyje
pašto ženklu, yra aštuonkampio formos, 2,54 cm aukščio ir 3,18 cm
pločio; ant ženklo yra pašto viršininko parašas.
D.Reddenas apibūdino šį pašto ženklą kaip turintį
„ypatingą šlovę ir charizmą“, be to, pabrėžė, kad jis yra
puikios būklės, turint galvoje, kad buvo išleistas prieš daugiau
nei 150 metų.
Pastarąjį kartą šį pašto ženklą 1980 metais įsigijo
nuteistas žudikas, amerikiečių multimilijonierius Johnas du Pontas, o prieš pristatymą pardavimui „Sotheby's“
aukcione paskutinįkart viešumoje jis demonstruotas 1986-aisiais.
Nuo 1922 metų šis pašto ženklas jau tris kartus viršijo
kainos, kuri aukcione buvo sumokėta už vieną pašto ženklą,
pasaulio rekordą.
Aukcionų namai sako, kad šis pašto ženklas yra vienintelis
išlikęs vieno cento vertės purpuriškai raudonos spalvos pašto
ženklo egzempliorius, toks retas, kad jo nėra netgi britų
karališkosios šeimos filatelijos kolekcijoje.
„Tai didžiausia spindinti žvaigždė visoje didžiojoje
kolekcionavimo visatoje“, sakė D.Reddenas apie šį ženklą
naujienų agentūrai AFP vasarį.
Britų Gvianai pašto ženklai buvo tiekiami iš Anglijos, tačiau
1856 metais dėl vėluojančio pristatymo pašto viršininko pavedimu
vietos laikraščio „Royal Gazette“ spaustuvėje buvo skubiai
atspausdinti vieno cento ir keturių centų vertės purpuriškai
raudonos spalvos pašto ženklai bei keturių centų vertės mėlynos
spalvos ženklai.
Vienintelis išlikęs vieno cento vertės pašto ženklo
egzempliorius buvo aptiktas 1873 metais. Jį surado 12-metis škotas
Vernonas Vaughanas, kuris kartu su šeima gyveno
Britų Gvianoje.
Berniukas pašto ženklą rado tarp šeimos dokumentų ir
įsidėjo jį į savo albumą. Vėliau V.Vaughanas jį už kelis
šilingus pardavė kitam kolekcininkui, kuris jį 1878-aisiais
atgabeno į Didžiąją Britaniją.
Jį įsigijo prancūzų grafas Philippe’as la Renotiere’as von
Ferrary (Filipas la Renotjeras fon Ferari), laikomas didžiausiu
pašto ženklų kolekcininku per visą istoriją. Vėliau jis
padovanojo šį pašto ženklą muziejui Berlyne.
Po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzija perėmė jo kolekciją kaip
reparacijas iš Vokietijos ir 1922 metais aukcione pardavė tą pašto
ženklą tekstilės magnatui iš Niujorko Arthurui Hindui.
A.Hindas už ženklą sumokėjo tuo metu rekordinę 35 tūkst.
dolerių sumą. Antrąkart už rekordinę sumą šis ženklas buvo
parduotas 1970 metais - tuomet už jį paklota 280 tūkst. dolerių.
Trečiąkart už rekordinę - 935 tūkst. dolerių sumą - jį
įsigijo velionis J.du Pontas 1980 metais.
Multimilijonierius J.du Pontas 1996 metais savo valdose
Pensilvanijoje nušovė olimpinio aukso medalio laimėtoją
imtynininką Dave'ą Schultzą ir 2010-aisiais mirė
kalėjime.
Garsųjį pašto ženklą parduoti aukcione pateikė jo turto
valdytojai. Prieš aukcioną jis buvo demonstruojamas „Sotheby's“
Londone, Honkonge ir Niujorke.
Buvusi Britų Gviana 1966 metais tapo nepriklausoma ir pasivadino
Gajana. Tai nedidelė, skurdi valstybė, kurioje gyvena apie 700
tūkst. žmonių.