Istorikai pasakoja, kad žymusis menininkas ausies neteko po įsiplieskusio pykčio su bičiuliu dailininku Pauliu Gauguinu 1888 metais. Tiesa, iki šiol nesutariama, ar V.van Goghas kentėdamas nutarė nusipjauti ausį pats, ar tai padarė P.Gauguinas barnio metu. Pasakojama, kad kraujuojantis V.van Goghas nuėjo į vieną Arlio viešnamių ir savo ausį paliko prostitutės kambaryje. Nupjauta dailininko ausis greičiausiai buvo išmesta į šiukšlių dėžę.
Ausį „prikelti“ šiemet nusprendė vokiečių menininkas Diemutas Strebe. Jis, išnagrinėjęs V.van Gogho giminės medį, susirado dailininko brolio proprovaikaitį Lieuwe van Goghą. Teigiama, kad jis turi 1/16 menininko genetinių duomenų.
Iš gautos DNR medžiagos buvo užaugintos ląstelės ir iš jų, pasitelkiant 3D spausdintuvą, suformuota žymioji ausis.
Tokiu kiek neįprastu būdu ir pagerbtas šokiruoti mėgusio menininko atminimas, ir parodyta naujausių technologijų svarba.
D.Strebe pasakojo, kad jam šiuolaikinės technologijos pakeičia klasikines tapybos priemones – teptuką ir dažus.
V.van Goghas dažnai įvardijamas kaip šių dienų meno šventasis. Jo kančia, kurią įrodo nupjauta ausis, tampa tam tikru dvasiškumo ir meniškumo įrodymu.
Tiesa, nenuostabu, kad menas gali sukrėsti, todėl naujausiomis technologijomis atkurta ausis kai kuriuos lankytojus kiek šiurpina.
Ji primena viduramžiais bažnyčiose saugotų mirusių šventųjų pirštus ir galvas. Rodos, senas tradicijas derinant su naujosiomis technologijomis sukuriamos šių laikų relikvijos. („Guardian“, LR)
