Šiuolaikinių tibetiečių protėviai tą svarbų geno, kuris reguliuoja deguonies kiekį kraujyje, variantą įgijo susikryžminę su senoviniais hominidais, kurie vadinami Deniso žmonėmis ir kurie yra arba atskira žmonių genties rūšis, arba šiuolaikinių žmonių rūšies Homo sapiens porūšis.
Jie gyveno tuo metu kaip ir neandertaliečiai – išmirusi kita žmonių genties rūšis, ir abi šias atšakas tikriausiai išstūmė šiuolaikinis žmogus Homo sapiens. Pirmą kartą apie Deniso žmones buvo pranešta tik prieš ketverius metus.
Jų egzistavimas buvo nustatytas pagal piršto kaulo fragmentą ir du krūminius dantis, atkastus Deniso urve Pietų Sibiro Altajaus kalnuose. Jie datuojami laikotarpiu maždaug prieš 80 tūkst. metų.
DNR skenavimas parodė, jog prieš tai, kai Deniso žmonės, kaip atskira atšaka, išnyko, jie maišėsi su Homo sapiens ir paliko bruožų, kurie iki šių dienų yra išlikę žmogaus genų rinkinyje.
Tyrimo, kurio išvados paskelbtos žurnale „Nature“, metu mokslininkai Kinijoje, Tibete ir Jungtinėse Valstijose palygino 40 tibetiečių ir 40 kinų hanų genomus.
Tibetiečių genome buvo aptiktas neįprastas geno EPAS1 variantas. EPAS1 reguliuoja hemoglobino molekulių, kurios išnešioja deguonį, gamybą. Šis genas aktyvuojamas, kai kraujyje sumažėja deguonies, todėl organizmas ima gaminti daugiau hemoglobino.
Dideliame aukštyje įprasti geno variantai – aleliai – „prigamina“ per daug hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių, todėl kraujas sutirštėja, padidėja kraujospūdis. Tai taip pat mažina naujagimių svorį ir didina vaikų mirtingumą.
Tačiau tibetiečių geno alelis gamybą padidina daug mažiau, bet užkerta kelią hipoksijai, kurią patiria daugelis žmonių, pakylančių į daugiau kaip 4 tūkst. m aukštį.
„Turime labai aiškų įrodymą, kad ši geno versija atėjo iš Deniso žmonių“, – sakė Kalifornijos universiteto Berklyje integruotos biologijos profesorius Rasmusas Nielsenas (Rasmusas Nilsenas).
„Tai labai aiškiai ir tiesiogiai rodo, kad žmonės evoliucionavo ir prie naujų sąlygų adaptavosi gaudami genus iš kitų rūšių“, – pažymėjo jis.
Tibetiečių EPAS1 alelis yra kone identiškas Deniso žmogaus aleliui.
Tačiau neskaitant hanų, jokių šio alelio pėdsakų nėra kitose etninėse grupėse, kurias paveikė Deniso žmonių palikimas, tarp jų – melaneziečių, kurių genomo 5 proc. sudaro Deniso žmonių genai. Melaneziečiai turi didžiausią Deniso žmonių genų kiekį.
Tyrimo autoriai teorizuoja, kad Homo sapiens grupės išėjo iš Afrikos ir keliaudamos per centrinę Aziją į Kiniją kryžminosi su Deniso žmonėmis.
Tada Kiniją apgyvendinusi grupė skilo – viena populiacija migravo į Tibetą, o kita liko žemumose ir tapo šiuolaikiniais hanais.
Dėl tolesnio kryžminimosi kiekvienoje gentyje vertingąjį EPAS1 alelį turi 87 proc. tibetiečių ir tik 9 proc. hanų, nors jų protėvis yra bendras, rodo tyrimas.
Mūsų genų lobių skrynioje yra dar daug kitų paslapčių, mano mokslininkai.
„Vienintelė priežastis, dėl kurios galime pasakyti, kad šis DNR gabalėlis yra Deniso žmogaus, yra šis laimingas atsitiktinumas – DNR iš mažo kaulelio, rasto oloje Sibire, sekvenavimas“, – sakoma R.Nielseno pranešime spaudai, kurį paskelbė jo universitetas.
„O kiek dar yra kitų rūšių, kurių (DNR) nesekvenavome?“ - pridūrė jis.
